Chaucer Geoffrey (Džefris Čòseris) apie 1340Londonas 1400 10 25Londonas, anglų rašytojas. Žymiausias anglų viduramžių rašytojas. Anglų nacionalinės literatūros pradininkas. Vyno pirklio sūnus. Tarnavo karaliaus rūmuose, dalyvavo karo žygiuose į Prancūziją (1359 buvo patekęs į nelaisvę). Su diplomatinėmis misijomis lankėsi Prancūzijoje, Flandrijoje, Italijoje.
Geoffrey Chaucer (Velso nacionalinės bibliotekos portretų kolekcija)
Ankstyvuosiuose kūriniuose ryšku prancūzų kurtuazinės literatūros, vėlesniuosiuose – Dante’s, F. Petrarcos, G. Boccaccio įtaka. Parašė eilėraščių, baladžių, rondelių, regėjimų formos alegorinių poemų (Hercogienės knyga / The Book of the Duchess apie 1369 ar 1370, Šlovės namai / Hous of Fame apie 1379, Paukščių parlamentas / The Parliament of Fowls apie 1382). Epinės poemos Troilas ir Krizeidė (Troilus and Criseyde apie 1385) pagrindinė tema – tragiška meilės istorija Trojos karo fone. Poemoje Knyga apie garbingąsias moteris (The Legend of Good Women apie 1385) pasakojama apie garsias antikos moteris, kenčiančias dėl savo vyrų neištikimybės ir klastos.
Svarbiausias kūrinys – Canterbury pasakojimai (The Canterbury Tales, parašyta apie 1387–1400, išspausdinta 1478, fragmentas lietuvių kalba 1996). Jį sudaro įvairių žanrų ir tematikos 23 daugiausia eiliuoti pasakojimai (riterinės poemos ir jų parodijos, humoristinės farsinės, didaktinės istorijos), kuriuos jungia siužetiniai rėmai – maldininkų kelionė į Canterbury. Kūrinyje tikroviškai vaizduojami įvairių visuomenės sluoksnių žmonės, jų buitis, aukštinama gamtos didybė, vertinamas žmogaus protas.
G. Chauceris praturtino anglų eilėdarą (Chaucerio strofa), ištobulino alegorinį vaizdavimą, išplėtojo riterinės literatūros tradiciją. Kūrybai būdinga Renesanso literatūros požymiai – optimistinė pasaulėžiūra, humanistinis požiūris į žmogų.
240