Sand George (Žorž Sand), tikr. Aurore Dupin‑Dudevant 1804 07 01Paryžius 1876 06 08Nohant (prie Châteauroux), prancūzų rašytoja.
George Sand
Bendravo su žymiais to laikotarpio rašytojais ir menininkais F. Lisztu, H. de Balzacu, G. Flaubert’u, E. Delacroix, V. Hugo, buvo artima A. de Musset, vėliau F. F. Chopino draugė. 4 dešimtmečio viduryje suartėjo su socialistais utopistais ir revoliucionieriais, bendradarbiavo jų spaudoje. 19 a. 5 dešimtmečio pabaigoje pasitraukė į savo dvarą Nohant’e, kuris tapo savotišku Prancūzijos intelektualiniu centru. Paskutiniaisiais gyvenimo metais bendravo su T. Gautier, broliais de Goncourt’ais, dalyvavo jų literatūrinėse diskusijose. Parašė apie 90 romanų, apysakų, pjesių, autobiografinių veikalų, literatūros kritikos ir politinės publicistikos.
Kūryba
Pirmuosius du romanus Komisionierius (Le Commissionaire 1830) ir Roza ir Blanša (Rose et Blanche 1831) parašė su rašytoju Jules’iu Sandeau vyrišku slapyvardžiu J. Sand, nes gyvenamojo laikotarpio visuomenė į moteris rašytojas žvelgė kritiškai. Romanuose Indiana (lietuvių kalba 1963 21994), Valentina (Valentine, abu 1832), Lélia (1833), Žakas (Jacques 1834) kritikavo vyro despotizmą šeimoje, pasisakė už moters jausmų ir dvasios laisvę. Romantinių egzaltuotų herojų paveikslai priešpriešinami gyvenamojo laikotarpio viešpatavusioms moralės nuostatoms. Socialiniuose romanuose Mopra (Mauprat 1837), Klajojantis pameistrys (Le Compagnon du tour de France 1840), Orasas (Horace 1842, lietuvių kalba 1975 21997), Anžibo malūnininkas (Le Meunier d’Angibault 1845), Pono Antuano nuodėmė (Le Péché de monsieur Antoine 1847) propagavo utopinio socializmo idėjas, smerkė buržuazijos egoizmą, sukūrė teigiamus liaudies atstovų paveikslus. Kaimiškuose romanuose (romans champêtres) Velnio raistas (La Mare au Diable 1846), Pamestinukas Fransua (François le Champi 1850, lietuvių kalba pavadinimu Rastinukas Fransua 2007), Mažoji Fadetė (La Petite Fadette 1849, lietuvių kalba 1958 42013), Meistrai varpininkai (Les Maîtres sonneurs 1853) aprašė kaimo papročius, šventes, kaimiečių dorovinį tyrumą. Istoriniuose romanuose Konsuela (Consuelo 1843, lietuvių kalba 2 t. 1993), Grafienė de Rudolstadt (La Comtesse de Rudolstadt 1844, lietuvių kalba 1993), Auksinio miško gražuoliai (Les Beaux messieurs de Bois Doré 1858) pavaizdavo 18 a. meno pasaulį ir Liudviko XIII epochą, Janas Žižka (Jean Zizka 1843) – husitų religinius karus. Autobiografinė apysaka Ji ir jis (Elle et lui 1859) skirta meilės A. de Musset temai.
Dar parašė memuarus Mano gyvenimo istorija (Histoire de ma vie 1855), Įspūdžiai ir prisiminimai (Impressions et souvenirs 1873–76), pjesių (Septynios lyros stygos / Les Sept Cordes de la lyre, Kozima, arba Meilės neapykanta / Cosima ou La Haine dans l’amour, abi 1840, Pandolfo atostogos / Les Vacances de Pandolphe 1852), pasakų (Garnier 1834, Senelės pasakos / Contes d’une grande‑mère 2 t. 1873–76, lietuvių kalba 1999). Paskutiniuosiuose romanuose Žanas de la Rošas (Jean de la Roche 1860), Merginos išpažintis (La Confession d’une jeune fille 1865), Paskutinė meilė (Le Dernier amour 1867), Panelė Merkem (Mademoiselle Merquem 1870) vaizduojama intymus jausmų pasaulis.
Kūrybai būdinga romantiniai ir realistiniai motyvai, psichologiškumas, socialinės neteisybės kritika, užuojauta visuomenės atstumtiesiems. Romantizmo estetika padiktavo idealaus gyvenimo ir idealaus žmogaus vaizdus, kurie priešpriešinami žiauriai tikrovei.
Lietuvių kalba dar išleista romanai Paskutinioji meilė (1996), Leonė Leonis (1997), apysaka Velnių raistas (2006).
1
L: A. Maurois Žorž Sand gyvenimas Vilnius 1979; P. Salomon George Sand Paris 1954; H. James George Sand Paris 2004.
510