Duhamel Georges (Žoržas Diuhamèlis) 1884 06 30Paryžius 1966 04 13Valmondois (prie Paryžiaus), prancūzų rašytojas. Prancūzų akademijos narys (1935). Gydytojas. Priklausė rašytojų grupei Abatija (Abbaye). Ankstyvoji kūryba – unanimistiniai eilėraščiai. Apsakymuose (rinkiniai Kankinių gyvenimas / La Vie des martyrs 1917, Civilizacija 1918, Goncourt’ų premija) vaizdavo I pasaulinio karo baisumus, ieškojo išeities iš dvasinės krizės. Realistinių romanų cikluose Salavino gyvenimas ir nuotykiai (Vie et aventures de Salavin 5 tomai 1920–32, lietuvių kalba vienas romanas Salavino dienoraštis 1930) ir Paskjė šeimos kronika (La Chronique de Pasquier 10 tomų 1933–45, lietuvių kalba 3 romanai – Havro notaras, Mokytojas, Kova su šešėliais, visi 1980 bendru pavadinimu Paskjė šeimos kronika) vaizdavo 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės Prancūzijos visuomenės gyvenimą, šeimos buitį, gvildeno etines problemas. Dar parašė autobiografiją Mano gyvenimo šviesos (Lumières sur ma vie 4 tomai 1945–53), romanų (Patriso Perjo kelionė / Le Voyage de Patrice Periot 1949, Šauksmas iš gelmių / Cri des profondeurs 1951, Apokalipsės pakeleiviai / Les Compagnons de l’Apocalypse 1956), dramų, atsiminimų, esė.
510