Georges Eugène Sorel
Sorel Georges Eugène (Žoržas Eženas Sorèlis) 1847 11 02Cherbourg 1922 08 29Paryžius, prancūzų filosofas, politinis mąstytojas.
Biografija
1865–69 studijavo inžineriją Politechnikos mokykloje Paryžiuje. Iki 1892 dirbo inžinieriumi Paryžiuje, Korsikoje, Perpignane. Rašė į žurnalą L’Ère nouvelle. 1895 įsteigė žurnalą Le Devenir social, 1911 – L’Indépendance.
Mokslinės pažiūros
Revoliucinio sindikalizmo atstovas. Laikė save marksistu ir socialistu. Prancūzų filosofų P. J. Proudhono, H. Bergsono, vokiečių politinio filosofo K. Marxo, italų filosofų G. Vico, B. Croce’s, V. Pareto, Jungtinių Amerikos Valstijų filosofo W. Jameso sekėjas. Palaikė bolševikus, 1917 Spalio perversmą Rusijoje, V. Leniną vadino geriausiu socializmo teoretiku po K. Marxo.
Kritikavo elitistus (elito teorijos), jakobinus, racionalųjį pažinimą. Teigė, kad žmonių gyvenime didelę galią turi socialinis mitas, dirbtinai sukurta tam tikrų reiškinių iliuzija, kuri yra būtina žmonijai išgyventi. Skatino darbininkų klasę prieš valdžią naudoti visuotinius streikus, boikotus, sabotažą, smurtą, vienytis į įvairias sąjungas. Prievartą laikė istorijos varomąja jėga. Kritikuojamas dėl to, kad palaikė ir socialistus, ir fašistus (kurie rėmėsi jo idėjomis), mokslą laikė kūrybinės vaizduotės laimėjimu, neįvertino tikrovės ir realių faktų.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Indėlis į pasaulietišką Biblijos tyrinėjimą (Contribution à l’étude profane de la Bible), Sokrato byla (Le Procès de Socrate, abu 1889), Dorovės klausimai (Questions de morale 1900), Senojo pasaulio žlugimas (La Ruine du monde antique 1902), Įvadas į šiuolaikinę ekonomiką (Introduction à l’économie moderne), Katalikiškosios minties krizė (La Crise de la pensée catholique, abu 1903), Šiuolaikinių fizikų metafiziniai rūpesčiai (Les Préoccupations métaphysiques des physiciens modernes 1907), Marksizmo irimas (La Décomposition du marxisme), Pažangos iliuzijos (Les Illusions du progrès), Apmąstymai apie smurtą (Réflexions sur la violence, visi 1908), Proletariato teorijos medžiaga (Matériaux d’une théorie du prolétariat 1919), Apie pragmatizmo naudą (De l’utilité du pragmatisme 1921), Nuo Aristotelio iki Marxo (D’Aristote à Marx, išleistas 1935).
2271