Lefebvre Georges (Žoržas Lefèvras) 1874 08 06Lille 1959 08 28Paryžius, prancūzų istorikas.
Veikla
Dirbo mokytoju licėjuose, nuo 1924 dėstė Clermont‑Ferrand’o, Strasbūro universitetuose, 1935–45 Sorbonoje, čia nuo 1937 vadovavo Didžiosios prancūzų revoliucijos katedrai. Nuo 1932 iki mirties buvo M. Robespierre’o tyrimų draugijos pirmininkas ir žurnalo Annales historiques de la Révolution française redaktorius. Sorbonoje parengtos pirmosios lietuvio (B. Dundulio) daktaro disertacijos Napoleonas ir Lietuva 1812 (apginta 1940) vadovas.
Georges Lefebvre
Tyrė 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją, daugiausia ūkio bei socialines permainas kaime, valstiečių vaidmenį revoliucijoje, jų kolektyvinę psichologiją. Politinėmis pažiūromis artimas socialistams, iš dalies rėmėsi marksistine metodologija, teigiamai vertino jakobinų veiklą, bet daugiau nagrinėjo ne politinę, o socialinę istoriją, vadinamąją klasių kovą ir valstiečių vietą joje.
Veikalai
Parašė apibendrinamųjų veikalų apie Prancūzijos revoliucijos ir Napoleono I laikotarpius; svarbiausi: Šiaurės departamento valstiečiai Prancūzijos revoliucijos metais (Les Paysans du Nord pendant la Révolution française 1924), Agrarinis klausimas teroro laikotarpiu (Questions agraires au temps de la Terreur 1932), Didžioji 1789 m. panika (La Grande Peur de 1789 1932), Napoleonas (Napoléon 1935), Termidoriečiai (Les Thermidoriens 1937), Direktorija (Le Directoire 1946), Orleaniški tyrinėjimai (Études orléanaises 2 tomai, išleisti 1962).