Georges Rouault
Rouault Georges (Žoržas Ruò), tikr. Georges‑Henri 1871 05 27Paryžius 1958 02 13Paryžius, prancūzų tapytojas, grafikas. 1885–90 mokėsi pas viduramžių vitražų restauratorius, nuo 1885 – ir Dekoratyvinės dailės mokykloje, 1891–95 – Dailės mokykloje Paryžiuje (pas Élie Delaunay, G. Moreau). Nuo 1903 vadovavo G. Moreau muziejui.
Kūryba
Iš pradžių daugiausia tapė guašu, akvarele, kūrė akvatintos technika, buvo veikiamas fovizmo, vokiečių ekspresionizmo, rėmėsi P. Cézanne’o, Rembrandto, Renesanso meistrų kūryba. Paveiksluose sintezuota forma G. Rouault reiškė religinius išgyvenimus, dažniausiai vaizdavo biblines scenas fantastinio peizažo fone (Kelias į Kalvariją 1891, Kristaus apraudojimas 1895, Peizažas / Barža 1912). Vėlesnius paveikslus jungiantys motyvai – žmogiškosios būties tragizmas, ramybės ilgesys. Charakteringiausi personažai – elgetos, klounai, akrobatai, prostitutės, šokėjos. Nuo 20 a. antro dešimtmečio paveikslus tapė ir aliejiniais dažais. Jiems būdinga vitražus primenantys ryškūs juodi kontūrai, rėminantys spalvų plotus ir figūras, švytinčios spalvos, savita statiškų figūrų deformacija, ekspresyvumas, plati nuotaikų skalė – nuo lyrizmo ir skausmo iki grotesko, sarkazmo atspalvių, maišto prieš miesčioniškąją kultūrą (teisėjų ir politikų portretų serija, 1908–16).
Vėlyvojo laikotarpio paveikslai mįslingi, metaforiški, aiškių išgrynintų formų, pastoziškesnės tapysenos, rafinuotai niuansuotų spalvų (Laidotuvės 1930, Senas karalius, Kristus ir žvejai, Paskutinis romantikas, visi 1937, Kristaus galva, Saulėlydis, abu 1938, Sutemos 1952). Iliustravo knygų (Ch. Baudelaire’o Piktybės gėlės / Les Fleurs du mal 1927, A. Vollard’o Tėtušio Ūbo reinkarnacijos / Les Réincarnations du Père Ubu 1932), apipavidalino S. Prokofjevo baletą Sūnus palaidūnas (S. Diagilevo Rusų baletui 1929), sukūrė grafikos kūrinių (spalvotų litografijų, medžio raižinių; žymus ciklas Miserere 1927, su G. Rouault paaiškinimais išleistas atskira knyga 1948), piešinių, vitražų projektų (Maloningosios Dievo Motinos bažnyčiai Plateau d’Assy, Aukštutinės Savojos departamentas, 1949). Parašė autobiografines knygas Intymūs prisiminimai (Souvenirs intimes 1926), Vakarinė žvaigždė (Stella vespertina 1947).
G. Rouault. Senas karalius (fragmentas; aliejus, 1937, Carnegie institutas Pittsburghe; © LATGA / ADAGP, 2020)
G. Rouault. Senas karalius (aliejus, 1937, Carnegie institutas Pittsburghe; © LATGA / ADAGP, 2020)
2648