Georges Seurat

Seurat Georges (Žoržas Serà) 1859 12 02Paryžius 1891 03 29Paryžius, prancūzų tapytojas. Neoimpresionizmo pradininkas; su P. Signacu – žymiausi šios tapybos krypties dailininkai, teoretikai. 1878–79 mokėsi Dailės mokykloje Paryžiuje pas akademistinės pakraipos dailininką H. Lehmanną; nepatenkintas mokymu ją metė. 1884 su P. Signacu, O. Redonu ir kitais įkūrė Nepriklausomųjų dailininkų draugiją. Domėjosi raižiniais, fotografijomis, paveikslų (daugiausia italų tapybos) kopijomis, klasikiniu menu. Studijavo E. Delacroix, P. C. Puvis de Chavannes’o kūrybą, aprašė spalvų tyrinėjimo rezultatus. Susipažino su meno kritiko Ch. Blanc’o, fizikų H. L. F. von Helmholtzo, O. N. Roodo teorijomis apie šviesos ir spalvos dėsnius, optinius efektus, spalvų kontrastus. G. Seurat labiausiai paveikė chemiko M.‑E. Chevreulio veikalas Apie spalvų simultaninio kontrasto dėsnį (De la loi du contraste simultané des couleurs 1839). Teorines žinias taikydamas praktikoje G. Seurat atrado naują tapybos metodą – divizionizmą, kai tapoma vienodais potėpiais, taškeliais (puantilizmas).

Kūryba

G. Seurat kūrinių tematika artima impresionistams: poilsio (pasivaikščiojimai, maudynės), uostų, cirko scenos, moterų atvaizdai. Nutapė ramios nuotaikos, aiškių kontūrų, skaidraus kolorito peizažų su negausiais motyvais (Honfleuro švyturys 1885, Courbevoi tiltas, apie 1886, Gravelines’o uostas 1890), didelio formato figūrinių kompozicijų (Maudynės Asnières’e 1884, Paradas 1888). Paveikslas Sekmadienio popietė Grande Jatte’o saloje (1884–86), ryškiausias divizionizmo ir puantilizmo pavyzdys (eksponuotas paskutinėje, aštuntojoje, impresionistų parodoje 1886), žymėjo neoimpresionizmo pradžią. G. Seurat kūrinių kompozicija racionali, matematiškai apskaičiuota, statiškos figūros geometriškai susietos horizontalėmis ir vertikalėmis.

Vėlesnės kompozicijos (Kadrilis 1890, Cirkas 1891) grakštesnės, būdinga įstrižainės, įvairių krypčių linijų sankirtos, geltonos, raudonos ir mėlynos spalvų taupūs deriniai. G. Seurat tapė ir aktus (Pozuotojos 1888), nevengė stilizavimo, dekoratyvumo (Jauna moteris pudruojasi 1890). Sukūrė raiškių piešinių, juose formos išryškinamos ne linijomis, o štrichu; piešė grafitu ant rupaus popieriaus, jautriai perteikė šviesos ir šešėlio niuansus, erdvės įspūdį. G. Seurat kūryba turėjo įtakos P. Signacui, H.‑E. Crossui, iš dalies – C. Pissarro, V. van Goghui, 20 a. pradžios dailės kryptims: fovizmui, kubizmui, futurizmui.

G. Seurat. Cirkas (aliejus, 1891, Orsay muziejus Paryžiuje)

L: Georges Seurat: Malerei auf den Punkt gebracht Köln 1999.

1664

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką