Simenon Georges (Žoržas Simenònas) 1903 02 13Lježas 1989 09 04Lozana, prancūzų ir Belgijos rašytojas. Belgijos karališkosios akademijos narys (1952). Nuo 1922 gyveno Paryžiuje, įvairiais slapyvardžiais leido populiarius romanus.
1929 romanu Latvis Piteris (Pietr-le-Letton, lietuvių kalba pavadinimu Latvis Petersas 2011) pradėjo detektyvinių romanų seriją apie policijos komisarą Megrė (Commissaire Maigret), šis personažas veikia 75 romanuose ir 28 novelėse. Juose daug dėmesio skiriama charakterių ir nusikaltimo aplinkybių analizei. Psichologiniuose romanuose Pono Hiro sužieduotuvės (Les Fiançailles de M. Hire 1933), Nepažįstami žmonės namuose (Les Inconnus dans la maison 1940, lietuvių kalba 1976 21992), Ruė langas (La Fenêtre des Rouet 1945), Trys kambariai Manhattane (Trois Chambres à Manhattan 1946), Prezidentas (Le Président 1957), Kalėjimas (La Prison 1968), Dar yra lazdynų (Il y a encore des noisettiers 1969) vaizduojama sudėtingi žmonių tarpusavio santykiai, visuomenės atstumtųjų likimas. Romanuose Pitarai (Les Pitards 1935), Donadjė testamentas (Le Testament Donadieu 1937), Evertono laikrodininkas (L’Horloger d’Éverton 1954), Sūnus (Le Fils 1957) aprašoma tėvų ir vaikų konfliktai.
Georges Simenon
Parašė apie 220 romanų, autobiografinių knygų (Kai buvau senas / Quand j’étais vieux 1970), memuarų (Intymūs memuarai / Mémoirs intimes 1981), esė apie rašytojus (rinkinys Balzaco portretas prisiminimui / Portrait-souvenir de Balzac, išleista 1991). Pagal kūrinius sukurta daug filmų.
Į lietuvių kalbą dar išversta romanai Pirmoji Megrė užduotis (1970), Megrė ir revolveris, Komisaras Megrė ir pamišėlė, Komisaro Megrė vagis (visi 1993), Geltonas šuo; Dėl žmogaus gyvybės; Belos mirtis; Megrė ir vienišas žmogus (visi 1994), Mano draugas Megrė (2004), Žmogus, kuris žiūrėdavo į nuvažiuojančius traukinius (2011), Megrė ir žmogžudystė prie upės (2012) ir kiti.
1
510