Marino Giambattista (Džambatista Marnas), tikr. vardai Giovani Battista 1569 10 18Neapolis 1625 03 25Neapolis, italų rašytojas. Avantiūristas, dukart sėdėjo kalėjime. 1600 pabėgo į Romą, tarnavo dvasininkams. 1608–15 gyveno Turine. 1615 Marijos Mediči (1575–1642), vėliau Liudviko XIII kvietimu gyveno Paryžiuje, tapo vienu garsiausių karališkojo dvaro poetų. 1623 grįžo į Neapolį.
Parašė sonetų, madrigalų, eklogių, idilių. Kūrybai būdinga hedonistinė pasaulėvoka, barokinis įmantrumas, manierizmas, gausu metaforų, hiperbolių, antitezių (eilėraščių rinkiniai Lyra / La Lira 2 t. 1608–14, Epitalamai / Epitalami 1616, Dūdmaišis / La Sampogna 1620, Galerija / La Galleria 1620, poema Kūdikių žudynės / La Strage degli Innocenti, išleista 1632, pamokslų rinkinys Šventi plepalai / Dicerie sacre 3 d. 1614). Žymiausias kūrinys – oktavomis parašyta 20 giesmių mitologinė poema apie Veneros ir Adonio meilę Adonis (L’Adone 1623). Turėjo nemažai sekėjų, jo vardu pavadinta 17 a. literatūrinė kryptis marinizmas.
Giambattista Marino (dailininkas F. Pourbusas jaunesnysis, apie 1619, Detroito meno institutas)
2271