Gino Severini

Gino Severini

Severini Gino (Džinas Severnis) 1883 04 07Cortona (Toskanos sritis) 1966 02 26Paryžius, italų tapytojas. Futurizmo atstovas. 1899 atvyko į Romą, mokėsi G. Ballos studijoje, bendravo su U. Boccioni. Nuo 1906 gyveno Paryžiuje, bendravo su G. Braque’u, P. Picasso, G. Apollinaire’u, M. Jacobu, A. Modigliani, J. Grisu.

Kūryba

Ankstyvąją G. Severini tapybą paveikė divizionizmo idėjos, nuo 1910 kūrė futuristinius paveikslus. Dažniausiai tapė šokėjus (Žydroji šokėja, Dinamiškas Bal Tabario hieroglifas, abu 1912), dinamiškus miesto vaizdus (Bulvaras 1913). Nuo 1912 paveiksluose atsirado kubizmo bruožų. I pasaulinio karo metais tapė karo vaizdus (Italų ulonai, jojantys šuoliais, Šarvuotas traukinys, abu 1915), kai kurie paveikslai abstraktūs (Sferinė šviesos plėtra / Išcentrinė 1914). Vėlesnėje kūryboje ryšku klasikinis figūros traktavimas, metafizinis atspalvis (Motinystė 1916), taikyta klasikinių proporcijų teorija, aukso pjūvio taisyklė. Dažniausiai tapė natiurmortus su muzikos instrumentais, commedia dell’arte personažus (Du Pulčinelos 1922). Nuo maždaug 1940 kūrė pusiau abstrakčius paveikslus, apie 1950 grįžo prie futurizmo. Paveiksluose analizavo šviesą, judesį. Sukūrė mozaikų (Teisingumo rūmams Milane, 1936), freskų (Paduvos universitetui, 1937, ir mozaikas), scenovaizdžių ir kostiumų spektakliams.

G. Severini. Balerina+jūra (aliejus, 1913, P. Guggenheim fondas Venecijoje; © LATGA / ADAGP, 2020)

Manifestai, knygos

G. Severini su kitais futuristais parašė Tapytojų futuristų manifestą (Manifesto dei pittori futuristi), Techninį futuristų tapybos manifestą (Manifesto tecnico della pittura futurista, abu 1910), meno istorijos knygų (Nuo kubizmo prie klasicizmo / Du cubisme au classicisme 1921), autobiografiją Visas tapytojo gyvenimas (Tutta la vita di un pittore 1946).

Parodos

Dalyvavo tarptautinėse parodose (Venecijos bienalėje 1930, 1950 pelnė Didįjį prizą).

2271