V. Hollar. Giorgioneʼs portretas (ofortas, 1649–51, pagal Giorgione, Valstybinis muziejus Amsterdame)
Giorgione (Džordžònė), Giorgio da Castelfranco, tikr. Giorgio Barbarelli 1477 ar 1478Castelfranco (prie Treviso) 1510Venecija, italų tapytojas. Brandžiojo Renesanso atstovas. Vienas Venecijos mokyklos pradininkų. Mokėsi pas Giovanni Bellini Venecijoje.
Giorgione. Audra (aliejus, apie 1503–09, Akademijos galerija Venecijoje)
Giorgioneʼs paveikslai mitologinės, biblinės tematikos (daugiausia vaizdavo Juditos istorijos epizodus), gausu alegorinių įvaizdžių (iki 21 a. pradžios daugelis jų neiššifruoti). Reikšminga figūrinių kompozicijų dalis – peizažas ir moters aktas (šio žanro pradininkas tapyboje). Gamtovaizdžiai išsiskiria paslaptinga nuotaika, įtaigiai perteiktu atmosferos permainų – artėjančios audros, ūkanų, miglos, saulėlydžio – įspūdžiu. Portretuose figūros vaizduojamos iš arti, taikytas kompozicijos kadravimas. Svarbesni paveikslai: Sena moteris (1502), Audra (1503–09), Jauna moteris, arba Laura (1506), Trys filosofai (1507–08), Kaimo koncertas (1509), Mieganti Venera (apie 1510), Piemenų pagarbinimas (1510), autoportretas, jauno vyro portretas. Daugelį Giorgioneʼs paveikslų po jo mirties užbaigė mokiniai, tarp jų – Tiziano. Sukūrė freskų Dožų rūmuose Venecijoje (1507–08). Giorgioneʼs tapyba turėjo įtakos jo mokytojo Giovanni Bellini, dailininkų Sebastiano del Piombo, G. G. Savoldo, Dosso Dossi kūrybai.
manoma, Giorgioneʼs autoportretas Dovydo pavidalu (aliejus, apie 1508, Hercogo Antono Ulricho muziejus Braunschweige)
Giorgione. Trys filosofai (aliejus, 1507–08, Meno istorijos muziejus Vienoje)
2635