Giotto di Bondone (Džòtas di Bondònė) 1266 ar 1267Colle di Vespignano (prie Florencijos) 1337 01 08Florencija, italų tapytojas. Protorenesanso atstovas. 1280–90 mokėsi pas G. Cimabue. Dirbo Florencijoje (1327 tapytojų cecho narys), Romoje (apie 1300), Paduvoje (1305–08), Neapolyje (1328–33), Milane (apie 1335–36). Giotto di Bondone vienas pirmųjų atsisakė bizantinės tapybos manieros, siekė trimatės erdvės įspūdžio, tikroviškesnės vaizduosenos: modeliavo daiktų apimtį, taikė perspektyvos dėsnius, naudojo šešėliavimo efektus, įvairius rakursus.
Sukūrė paveikslų, tarp jų – Švč. Dievo Motina (apie 1310–15). Ištapė freskomis Arenos koplyčią Paduvoje (1305–08), Peruzzi (apie 1320) ir Bardi (1320–25) koplyčias Šv. Kryžiaus bažnyčioje Florencijoje. Giotto di Bondone’i priskiriama keletas freskų Aukštutinėje bažnyčioje Asyžiuje (1290–99). Freskos derintos su architektūros ritmu (Arenos koplyčios freskos išdėstytos lygiomis eilėmis stačiakampiais, nuosekliai vaizduojančiais Švč. Mergelės Marijos ir Kristaus gyvenimą), būdinga skaidrus koloritas, ramus, iškilmingas ritmas, santūrūs architektūros ir peizažo fonai, šventųjų atvaizduose išryškinti individualūs bruožai, psichologinės būsenos. Suprojektavo Florencijos katedros varpinę, jam priskiriamas Arenos koplyčios Paduvoje projektas. Giotto di Bondone’s kūryba turėjo įtakos 14 a. Florencijos mokyklos tapybos raidai.
Giotto di Bondone. Freska Nukryžiavimas (apie 1305, Arenos koplyčia Paduvoje)
2972
Džoto
Giotto di Bondone. Freska Vestuvės Kanoje (apie 1305, Arenos koplyčia Paduvoje)
Giotto di Bondone. Freskos Judo pabučiavimas fragmentas (apie 1305, Arenos koplyčia Paduvoje)
Giotto di Bondone. Freskos Šv. Pranciškaus mirtis fragmentas (1325, Bardi koplyčia Šv. Kryžiaus bažnyčioje Florencijoje)