Paryžiaus observatorija, kurios statybai vadovavo G. D. Cassini
Cassini Giovanni Domenico (Džovanis Domenikas Kasnis) 1625 06 08Perinaldo (prie San Remo) 1712 09 14Paryžius, prancūzų astronomas. Italas. Paryžiaus mokslų akademijos narys (1669).
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi Genujos jėzuitų kolegijoje ir San Fructuoso abatijoje. 1648–69 dirbo Panzano (netoli Bolonijos) observatorijoje; nuo 1650 Bolonijos universiteto astronomijos profesorius. 1669 išvyko į Prancūziją, vadovavo Paryžiaus observatorijos statybai, tapo ir iki mirties buvo jos direktorius. Keturios Cassini kartos (iki 1845) buvo astronomai ir be pertraukos vadovavo Paryžiaus observatorijai.
Mokslinė veikla ir atradimai
Italijoje stebėjo kometas, Saulę ir planetų paviršių, nustatė Jupiterio ir Marso sukimosi periodus, sudarė Jupiterio palydovų judėjimo lenteles, atrado Marso polių kepures, sukūrė atmosferinės refrakcijos teoriją. Atrado Saturno palydovus Japetą, Rėją, Tetiją ir Dionę, 1675 nustatė, kad yra du Saturno žiedai, kuriuos skiria tamsus tarpas (Cassini tarpas) ir teisingai spėjo, kad žiedai susideda iš daugybės mažų dalelių. 1671–79 sudarė detalų mėnlapį, 1683 paaiškino, kad zodiako švytėjimas yra kosminės prigimties. Atliko geodezinių, kartografinių, hidraulikos ir kitų inžinerinių darbų.
Giovanni Domenico Cassini
Atminimo įamžinimas
G. D. Cassini vardu pavadintas asteroidas nr. 24 101, krateriai Marse ir Mėnulyje, t. p. erdvėlaivis Saturnui ir jo palydovams tyrinėti.