Giovanni Gentile

Gentile Giovanni (Džovanis Džentlė) 1875 05 30Castelvetrano 1944 04 15Florencija (nužudytas kovotojų su fašizmu), italų filosofas.

Pedagoginė ir kita veikla

1898 baigė Aukštąją pedagogikos mokyklą Scuola Normale Superiore. 1906–14 dėstė filosofiją Palermo, 1914–17 Pisos, nuo 1917 – Romos universitete. 1903 įkūrė literatūros žurnalą La Critica (su B. Croce, kuris, G. Gentileʼi pradėjus propaguoti fašizmą, pasmerkė žurnalą), nuo 1919 leido filosofijos žurnalą Critico della filosofia italiana. 1921–43 Italijos karalystės senato narys, 1922–24 švietimo ministras. 1925 inicijavo Italų enciklopedijos (Enciclopedia Italiana) rengimą, jam vadovavo iki 1943.

Giovanni Gentile

Idėjos

G. W. F. Hegelio valstybės teoriją G. Gentile naudojo fašizmo ideologijai įtvirtinti. Pasak jo, jėga yra teisė, o laisvė – pajungimas. Laisvė sutampanti su valstybės jėga. Kiekviena jėga – moralinė, nes visuomet yra valios išraiška. Vyriausybei svarbiausia įgyti vidinį žmonių sutikimą ir paramą, nesvarbu, kokie argumentai – prievarta ar propaganda – naudojami.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Hegelio dialektikos reforma (La riforma della dialettica hegeliana 1913), Bendroji dvasios kaip grynojo akto teorija (Teoria generale dello spirito come atto puro 1916), Logikos kaip pažinimo teorijos sistema (Sistema di logica come teoria del conoscere 1917), Šiuolaikinės filosofijos ištakos Italijoje (Le origini della filosofia contemporanea in Italia 4 d. 1917–23), Švietimo reforma (La riforma dell’educazione 1920), Meno filosofija (La filosofia dell’arte 1931), Manoji religija (La mia religione 1943), Visuomenės kilmė ir struktūra (Genesi e struttura della società, išleista 1946).