Giovanni Pierluigi da Palestrina
Giovanni Pierluigi da Palestrina (litografija, 19 a., dailininkas V. Roscioni)
da Palestrina Giovanni Pierluigi (Džovanis Pjerluidžis da Palestrinà) 1525Palestrina (prie Romos) 1594 02 02Roma, italų kompozitorius. Romos mokyklos atstovas, žymiausias Renesanso bažnytinės polifoninės muzikos kūrėjas. Vaikystėje (apie 1537) giedojo Romos Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos chore. 1544–51 Palestrinos bažnyčios vargonininkas ir kapelmeisteris. Nuo 1551 Šv. Petro bazilikos Julijaus kapelos berniukų mokytojas Romoje. 1554 išleido pirmąją 4–5 balsų mišių knygą (dedikuota popiežiui Julijui III). 1555 pusę metų giedojo Siksto kapeloje; popiežiaus Pauliaus IV atleistas dėl to, kad buvo vedęs. 1555–60 Laterano Šv. Jono bazilikos kapelmeisteris. Nuo 1561 Romos Švč. Mergelės Marijos didžiosios bazilikos, nuo 1566 dar ir naujai įkurto jėzuitų instituto Collegium Romanum, 1567–71 kardinolo I. d’Este’s rūmų Romoje ir Tivoli, nuo 1571 iki mirties Šv. Petro bazilikos kapelmeisteris. Mokiniai: A. Stabile, A. Dragoni, F. Soriano, D. R. da Siena.
Kūryba
Tridento susirinkimas (1545–63) G. P. da Palestrinos muzikos stilių oficialiai pripažino bažnytinės muzikos etalonu, G. P. da Palestrina paskirtas popiežiaus kapelos kompozitoriumi. Sukūrė savitą chorinį a cappella stilių. Polifonijos technikos mokėsi iš Nyderlandų mokyklos kompozitorių. Kūriniuose vyrauja imitacinė ir kanoninė polifonija. Būdinga melodinės linijos individualizavimas, proporcingas harmonijos ir polifonijos santykis, darnus teksto ir muzikos faktūros ryšys. Melodijos mažai ornamentuotos, nesudėtingos ritmikos, harmonija ir polifonija nekomplikuota. Vėliau toks muzikos stilius pavadintas Palestrinos stiliumi (griežtasis stilius).
Kūriniai
Sukūrė 103 mišias (išleista 12 kn.), tarp jų – šešiabalsės Missa Papae Marcelli (1562?; sukurtos popiežiui Marceliui II atminti), Missa ad Beneplacitum (išleista 1605?), apie 600 įvairių religinių kūrinių, tarp jų – 4–8 balsų motetai Canticum canticorum (išleista 7 kn.), Stabat Mater, keturbalsės lamentacijos (išleista knyga), keturbalsiai himnai (išleista knyga Hymni tottius anni), keturbalsės litanijos (išleista 2 kn.), keturbalsiai Magnificat (išleista knyga), penkiabalsiai ofertorijai; 42 psalmės, apie 200 madrigalų (išleista 2 religinių ir 2 pasaulietinių madrigalų knygos) ir kiti.
G. P. da Palestrinos kūrinių Leipcige išleista 33 tomai (1862–1903), Romoje – 34 tomai (1939–87).
L: L. Bianchi, K. G. Fellerer Giovanni Pierluigi da Palestrina Torino 1971; K. Jeppesen The Style of Palestrina Copenhagen–London 31971; K. G. Fellerer Der Palestrinastil und seine Bedeutung in der vokalen Kirchenmusik des 16. Jahrhunderts Wien 1972; M. Boyd Palestrina’s Style. A Practical Introduction London 1973; Palestrina und die Idee der klassische Vokalpolyphonie im 19. Jahrhundert Regensburg 1989; M. Heinemann G. P. da Palestrina und seine Zeit Laaber 1994; Chr. Hohlfeld, R. Bahr Schule musikalischen Denkens. Der Cantus-firmus-Satz bei Palestrina 2 Bde. Wilhelmshaven 1994.
1915