Pontano Giovanni (Džovanis Pontãnas), lot. Iovianus Pontanus 1426 (1429?) 05 07Cerreto di Spoleto (prie Perugios) 1503 09Neapolis, italų humanistas, poetas. Vienas žymiausių humanizmo epochos poetų. Mokėsi Perugioje. Nuo 1448 Neapolio karaliaus dvariškis. Nuo 1471, mirus humanistui Panormitai (1394–1471), vadovavo Neapolio humanistų būreliui, vėliau pavadintam Pontano akademija (Accademia Pontaniana). 1487–95 buvo valstybės sekretorius. Parašė traktatų literatūros, dorovės, astrologijos temomis. Tikėjo žvaigždžių įtaka žmogaus likimui, polemizavo su filosofu G. Pico della Mirandola. Šia tema parašė poemą Uranija (Urania 1476) ir traktatų. Dialoguose (Charonas / Charon 1467–91, Asilas / Asinus 1486–90, Antonijus / Antonius 1487, Egidijus / Aegidius 1501) labai gyvai pavaizdavo amžininkų papročius. Parašė retorikos traktatų: rašto kalbai skirtą veikalą Akcijus (Actius 1499) ir šnekamajai – Apie šnekamąją kalbą (De sermone 1499), kuriame formuojamas sąmojingo ir išsilavinusio pašnekovo idealas. Svarbiausia kūrybos dalis – poezija lotynų kalba, joje daugiausia sekama Vergilijumi ir Ovidijumi: Meilės (Amores 1455–58), Endekasilabikai arba Baja (Hendecasyllabi seu Baiae 1490–1500), Apie Hesperidžių sodus (De hortis Hesperidum), Apie santuokinę meilę (De amore coniugali), Apie kapus (De tumulis, visi 1501) ir kita, joje gyvai ir įtaigiai perteikė savo jausmus – meilę sutuoktinei ir vaikams, gamtos grožį.
944