Giuseppe Mazzini

Mazzini Giuseppe (Džuzepė Madznis) 1805 06 22Genuja 1872 03 10Pisa, Italijos revoliucionierius, filosofas, politikas. Gydytojo sūnus.

Studijavo teisę Genujos universitete. 1827 prisidėjo prie slaptos karbonarų draugijos, buvo kalinamas (1830–31) ir ištremtas iš Sardinijos‑Pjemonto karalystės. Vėliau didžiąją gyvenimo dalį praleido svetur: gyveno Prancūzijoje, nuo 1832–37 – Šveicarijoje, nuo 1837 – Londone. Kovai dėl Italijos išlaisvinimo ir suvienijimo 1831 Marselyje įkūrė patriotinę organizaciją Jaunoji Italija, kurios skyriai vėliau veikė daugelyje Italijos miestų, panašios organizacijos (pvz., Jaunoji Šveicarija, Jaunoji Vokietija, Jaunoji Lenkija) kūrėsi ir kitose Europos šalyse.

Giuseppe Mazzini

Giuseppe Mazzini

G. Mazzini manė, kad asmens ir tautų laisvės principai yra nustatyti Dievo, jų įgyvendinimas yra natūrali žmonių ir tautų teisė. Nesutiko, kad tautoms laisvę gali suteikti jų valdovai arba ji gali būti pasiekta diplomatinėmis intrigomis. Dėl to revoliucionierių organizacijos turi rengti sukilimus, jų sėkmės atveju visoje Europoje bus kuriamos federacinės valstybės. 1832 ir 1834 Sardinijos‑Pjemonto karalystėje rengti dideli sukilimai nepavyko, bet vienas kitas nedidelis G. Mazzini sekėjų sukilimas silpnino vietos valdžią, objektyviai tarnavo risordžimento tikslams. 1848 kilus revoliucijoms Europoje (Tautų pavasaris), G. Mazzini grįžo į Italiją, buvo vienas naujai įkurtos Romos respublikos vadovų. Dėl Prancūzijos kariuomenės įsiveržimo jai žlugus vėl gyveno tremtyje, rengė nesėkmingus Mantujos (1852) ir Milano (1853) sukilimus. Vėliau kovos dėl Italijos suvienijimo lyderiu tapo kitokių pažiūrų, liberalios monarchijos šalininkas Sardinijos‑Pjemonto ministras pirmininkas C. B. di Cavouras.

-Giuseppe Mazzini; -Džuzepė Madzinis