Garbo Greta (Greta Gárbo), tikr. Greta Lovisa Gustafsson 1905 09 18Stokholmas 1990 04 15Niujorkas (1999 palaidota Stokholme), Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kino aktorė. Švedė. Nuo 20 a. 3 dešimtmečio pradžios dirbo kirpykloje, parduotuvėje, pozavo laikraščių reklamoms, filmavosi reklamose. 1922 sukūrė debiutinį Gretos vaidmenį filme Valkata Peteris (režisierius Erikas A. Petschleris). 1922–24 lankė Karališkojo dramos teatro Stokholme vaidybos mokyklą. Nuo 1941 aktorė nebevaidino, pasitraukė ir iš viešojo gyvenimo.
Greta Garbo
Kino vaidmenys
G. Garbo. Karalienės Kristinos vaidmuo filme Karalienė Kristina (1933, režisierius R. Mamoulianas)
Pirmuosius vaidmenis sukūrė švedų režisieriaus M. Stillerio (Elizabetė – Saga apie Gestą Berlingą 1924), vokiečių režisieriaus G. W. Pabsto (Greta – Liūdesio skersgatvis 1925) filmuose. 1925 M. Stillerio iniciatyva išvyko filmuotis į Holivudą. Išgarsėjo Felisitės vaidmeniu filme Kūnas ir šėtonas (1927, režisierius Clarence’as Brownas), jame sukūrė paslaptingos kerinčios moters paveikslą. Vėliau dažniausiai vaidino melodramose, atliko dramatiškus fatališkų moterų vaidmenis: Ana Karenina (Meilė 1927, režisierius Edmundas Gouldingas, Ana Karenina 1935, režisierius Clarence’as Brownas), Sarah Bernhardt (Dieviška moteris 1928, režisierius V. Sjöströmas), Ana Kristi (Ana Kristi 1930, režisierius Clarence’as Brownas; pirmasis aktorės garsinis filmas), Mata Hari (Mata Hari 1932, režisierius George’as Fitzmaurice’as), Karalienė Kristina (Karalienė Kristina 1933, režisierius R. Mamoulianas), Margarita Gotjė (Kamilė 1937, režisierius G. Cukoras). G. Garbo vaidybai būdinga tragizmas, psichologiškumas.
Filme Ninočka (1939, režisierius E. Lubitschas) G. Garbo sukūrė komišką Ninos personažą. 1941 vaidino kine paskutinį kartą (Karin Bleik – Dviveidė moteris, režisierius G. Cukoras).
Apdovanojimai
Oskaras už visą kūrybą (1955).
L: J. Csengery Greta Garbo Vilnius 1994.
1863