Zinovjev Grigorij (Grigorijus Zinòvjevas), tikr. Jevsej Gerš Radomyslski-Apfelbaum 1883 09 23Jelizavetgrad (dabar Kirovohrad) 1936 08 25Maskva, Sovietų Rusijos ir SSRS politikas. Nuo 1901 priklausė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijai, nuo 1903 – jos bolševikų frakcijai. 1908–17 gyveno emigracijoje, buvo artimas V. Lenino bendradarbis. Po Vasario revoliucijos (1917) grįžo į Rusiją. 1917 10–11 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) Centro komiteto narys. Nepritarė (su L. Kamenevu) ginkluoto sukilimo rengimui. Po Spalio perversmo 1917 12–1926 Petrogrado tarybos, 1919–26 Komunistinio internacionalo vykdomojo komiteto pirmininkas. 1921–26 Rusijos komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto politinio biuro narys. Po V. Lenino mirties varžantis dėl politinės įtakos 1924–25 su J. Stalinu ir L. Kamenevu kovojo prieš L. Trockį, 1925–27 priklausė vadinamajai naujajai opozicijai, nukreiptai prieš J. Staliną.
Grigorij Zinovjev
1926 pašalintas iš pareigų, 1927 – iš partijos (1928–32 ir 1933–34 vėl buvo jos narys). 1935 nuteistas 10 metų kalėti. 1936 per vadinamąjį trockininkų-zinovjevininkų procesą nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. 1988 reabilituotas.