Guillaume de Machaut (Gijòmas de Mašò) Guillaume de Machaut, Gijòmas de Mašò apie 1300Machaut (Ardėnų administracinis regionas) 1377 04Reims, prancūzų. poetas, kompozitorius. Apie 1323–40 Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo sekretorius, kapelionas. 1329 dalyvavo kryžiaus žygyje į Lietuvą. 1330 Verdeno, 1332 Arraso, nuo 1337 Reimso katedros kanauninkas. Tarnavo Karolio V ir Navaros princo dvaruose. Muzikos srityje laikomas polifoninių mišių pradininku (4 balsų mišios Karolio V vainikavimo proga Messe de Nostre-Dame 1364), veikusiu 15–16 a. bažnytinę muziką, pagrindiniu ars nova atstovu. Polifonininko talentas tinkamai įvertintas tik 20 a., ėmus rimtai tyrinėti Guillaume de Machaut muzikinį palikimą. Poezijoje siekė formos tobulumo, kūrė lė, virelės, baladės, moteto, rondo, karališkosios dainos (chant royal) tekstus ir muziką. Derino muzikines poetines truverų tradicijas ir profesionaliosios polifoninės muzikos naujoves. Suformavo pasaulietinės dainos chanson tipą su išplėtota melodija, rafinuota ritmika ir savita poetine muzikine forma. Sakmės apie sodą (Dit du verger) prologe apibrėžė poeziją kaip antrąją retoriką (pirmoji buvo prozos retorika), turinčią savitus dėsnius ir griežtą reglamentą. Eiliuotame romane Sakmė apie tikrą įvykį (Le Dit de la Vérité 1365) vaizdavo senyvo poeto meilę jaunai merginai. Dar parašė isorines poemas Navaros karaliaus teismas (Le Jugement du roy de Navarre 1349), Aleksandrijos paėmimas (Prise d’Alexandrie 1369). Guillaume de Machaut buvo naujos poetinės mokyklos pradininkas, pakėlęs senąją dainos poeziją į rafinuoto meno aukštumas, reiklus meistriškumo vertintojas, turėjęs įtakos Renesanso poezijos raidai.
De Mašo Gijomas
510