Gustav Klimt
Klimt Gustav (Gustavas Klmtas) 1862 07 14Baumgarten (dabar Vienos dalis) 1918 02 06Viena, austrų tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių moderno atstovų, Vienos Sezession įkūrėjas, pirmasis prezidentas (1897–1905). 1875–83 mokėsi Vienos taikomosios dailės mokykloje.
Kūryba
Ankstyvuoju laikotarpiu akademistine maniera sukūrė simbolistinių paveikslų (Idilė 1884, Dama su pelerina 1897), su broliu Ernstu ir F. von Matschu – sienų tapybos teatrams (Nacionaliniam teatrui Bukarešte, 1885), muziejams (Meno istorijos muziejui Vienoje, 1891), kitiems visuomeniniams pastatams. Patyręs bizantinės tapybos, impresionizmo, japonų dailės įtaką apie 1900 suformavo savitą stilių, kuriam būdinga estetizmas, vaizdo ornamentinimas, ekspresyvūs siluetai, plokštumų skaidymas į geometrines formas, asimetriška, fragmentinė kompozicija, paryškintas kontūras, sąlygiškos lokalių spalvų plokštumos. Nutapė daug moterų portretų (M. Stonborough-Wittgenstein, 1905, F. Riedel, 1906, A. Bloch-Bauer, 1907 ir 1910) pabrėždamas fatališkos moters (femme fatale) įvaizdį. Plėtojo meilės, erotikos, mirties temas.
G. Klimt. Margaret Stonborough-Wittgenstein (aliejus, 1905, Naujoji pinakoteka Miunchene)
Svarbiausi kūriniai: sienų tapyba – pano Filosofija (1900), Medicina (1901), Jurisprudencija (1902, visi Vienos universiteto aktų salėje), mozaikos ir tapybos pano Stoclet rūmai Briuselyje (1907–10), tapybos kūriniai – Judita I, II (1901), Beržynas (1903), Danaja (1907), Bučinys (1907–08), Mirtis ir gyvenimas (1911), Mergaitė (1913), Šokėja (1916–18).
2972