Gustave Courbet
Courbet Gustave (Giustavas Kurb) 1819 06 10Ornans (prie Besançono) 1877 12 31La Tour‑de‑Peilz (Šveicarija), prancūzų tapytojas. Realizmo atstovas. 1840–73 gyveno Paryžiuje. Luvre kopijavo 17 a. ispanų, flamandų, olandų tapytojų kūrinius. Persekiojamas už dalyvavimą Paryžiaus komunoje 1873 emigravo į Šveicariją.
Kūryba
Iš pradžių kūrė romantinius tamsaus kolorito portretus (Autoportretas su pypke 1847). 1848 Prancūzijos revoliucija ir bendravimas su filosofu P. J. Proudhonu, rašytojais J. Champfleury, Ch. Baudelaire’u, H. Murger pakeitė kūrybos pobūdį: išryškėjo realistinės tendencijos, priešprieša romantizmui, akademiniam klasicizmui, tikrovės idealizacijai ir meno oficialumui. Nutapė darbo vaizdų (Akmenskaldžiai 1849, Vėtytojos 1854), provincijos gyvenimo (Laidotuvės Ornans’e 1849–1850) ir buities (Mauduolės 1853) scenų, portretų (H. L. Berliozo, 1850, P. J. Proudhono, 1853), alegorinių kompozicijų (Susitikimas; dar vadinamas Sveiki, pone Courbet 1854, Dailininko studija 1855), peizažų (Didysis ąžuolas Ornans’e 1864), natiurmortų, aktų. Kūriniai realistiniai, laisvos kompozicijos. Vėlyvojo laikotarpio figūrinės kompozicijos, aktai, medžioklės vaizdai turi erotikos, saloniškumo bruožų. Kūryba turėjo didelę įtaką Europos tapybos raidai.
G. Courbet. Susitikimas (aliejus, 1854, Fabre’o muziejus Montpellier)
2972
G. Courbet. Jūra (aliejus, po 1864, Metropolitano meno muziejus Niujorke)