Gvinjos lanka (isp., port. Golfo de Guiné, angl. Gulf of Guinea, pranc. Golfe de Guinée), Atlanto vandenyno dalis prie Afrikos vakarinių krantų, tarp Palmaso (vakaruose) ir Lópezo (rytuose) kyšulių. Plotas 753 000 km2, didžiausias gylis 5207 metrai. Prie Gvinėjos įlankos yra Dramblio Kaulo Kranto, Ganos, Togo, Benino, Nigerijos, Kamerūno, Pusiaujo Gvinėjos ir Gabono krantai, o salose – San Tomė ir Prinsipė. Gvinėjos įlankos dalys (šiaurės rytuose) – Benino ir Bonny įlankos. Į Gvinėjos įlanką įteka Nigeris, Volta, Ogooué. Krantai žemi, lagūniniai, deltiniai, apaugę mangrovėmis. Šelfas siauras (30–150 km), suskaidytas povandeninių kanjonų. Paviršiaus vandens temperatūra 25–27 °C, druskingumas 34–35 ‰, tik prie upių žiočių 20–30 ‰. Šiaurinėje dalyje teka (iš vakarų į rytus) šiltoji Gvinėjos srovė, pietuose (iš rytų į vakarus) – šaltoji Benguelos srovė. Potvyniai kas pusę paros, jų aukštis iki 2,7 metro. Didžiausi uostai: Abidjanas (Dramblio Kaulo Krantas), Akra (Gana), Lagosas, Port Harcourtas (Nigerija), Douala (Kamerūnas), Librevilis (Gabonas). Išgaunama nafta ir gamtinės dujos.
-Guinea; -Guiné