Laxness Halldór Kiljan (Haldouras Kiljanas Lãksnesas), tikr. Halldór Guðjonsson 1902 04 23Laxness (prie Reikjaviko) 1998 02 08Reikjavikas, islandų rašytojas.
Halldór Kiljan Laxness
Mokėsi savarankiškai. 16 metų parašė pirmą romantinę apysaką Gamtos vaikas (Barn náttúrunnar 1919). 1919–1930 keliavo po Europą, 1926–29 – po Jungtines Amerikos Valstijas. 1923 perėjo į katalikybę, po kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas susižavėjo socialistinėmis idėjomis. Autobiografiniame romane Didysis audėjas iš Kašmyro (Vefarinn mikli frá Kasmir 1927) atsispindi religinės pažiūros ir dvasinis lūžis po kelionės į infliacijos kamuojamą pokario Vokietiją; vyrauja ekspresionistinis ir siurrealistinis stilius. Romanuose Salka Valka (2 t. 1931–32), Nepriklausomi žmonės (Sjálfstaett fólk 2 t. 1934–35, lietuvių kalba 1957), tetralogijoje Pasaulio šviesa (Heimsljós 1937–40, lietuvių kalba 1979) vaizduojamas Islandijos darbininkų, valstiečių, menininkų gyvenimas. Istorinių romanų trilogijoje Islandijos varpas (Islandsklukkan 1943, lietuvių kalba 1967), Auksaplaukė mergelė (Hið ljósa man 1944), Gaisras Kopenhagoje (Eldur i Kaupinhafn 1946) aukštinama islandų tvirtybė, orumas, jų gebėjimas atsilaikyti prieš sunkius likimo ir gamtos smūgius.
Dar parašė satyrinius romanus Atominė stotis (Atómstöðin 1948), Gerpla (1952), romanus Brekukoto sodybos metraštis (Brekkukotsannál 1957), Susigrąžintasis rojus (Paradisarheimt 1960), Krikščionybė ledkalnio papėdėje (Kristnihald undir jökli 1968), pjesių, atsiminimų, kelionių ir esė knygų. Kūrybai būdinga lyrizmo ir ironijos, psichologizmo ir satyros derinimas, islandų sagų epinis stilius. Nobelio literatūros premija (1955).
2271