Hans Heinrich Ernst Hartung
Hartung Hans Heinrich Ernst (Hansas Heinrichas Ernstas Hártungas) 1904 09 21Leipcigas 1989 12 07Antibes, prancūzų tapytojas, grafikas. Vokiečių kilmės. Abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas. Tapybos krypties informel vienas pradininkų. 1924 studijavo filosofiją ir dailės istoriją Leipcigo universitete, 1925–26 – tapybą Dresdeno, 1928 – Miuncheno dailės akademijoje. 1926–1931 ir nuo 1935 gyveno Paryžiuje, lankė A. Lhote’o, F. Léger studijas, paskatintas J. Gonzálezo susidomėjo abstrakčiąja daile. Nuo 1972 gyveno Antibes’e.
Kūryba
Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo ekspresionizmas, fovizmas, japonų dailė (1922–24 sukūrė abstrakčių akvarelių ir piešinių). 1930–39 tapė ryškiomis spalvomis. Nuo 1954 H. H. E. Hartungas kūrė įvairaus formato paveikslus, juos vadino T (prancūziškai toile – drobė). Lygiame šviesios spalvos fone vaizdavo vibruojančias juodos spalvos linijas arba surištų linijų pluošto motyvą, ryškino neutralaus fono ir aktyvaus ženklo sąveiką, paveikslo ritminę struktūrą. Svarbiausi kūriniai: Kompozicija (1950), T 1954–16 (1954), L 10 (1957), T 59–2 (1959), Be pavadinimo (1961), T 1963–R6 (1936), T 1982–EI5 (1982), E 25 (1985). Tapė aliejumi, rašalu, kiniškuoju tušu, pastele, 8–9 dešimtmetyje – mišria (akrilo, pastelės) technika. Paveikslai monumentalūs, kaligrafiški, juose intuityvūs, spontaniški vaizdai kuria dramatinę nuotaiką arba harmonijos įspūdį. Sukūrė ofortų, litografijų, skulptūrų, gobelenų.
H. H. E. Hartung. T. 1955-33, 1955 (aliejus, 1955, Liono dailės muziejus)
Apdovanojimai
Venecijos bienalės Didysis prizas (1960). Prancūzijos Garbės legiono Karininko kryžius (1989).
2635