Sachs Hans (Hansas Zãksas) 1494 11 05Niurnbergas 1576 01 19Niurnbergas, vokiečių meisterzingeris, dramaturgas. Humanizmo laikotarpio rašytojas. Siuvėjo sūnus. 1501–08 mokėsi lotyniškoje mokykloje, vėliau – batsiuvio amato. Nuo 1511 daug keliavo, Niurnberge ir Miunchene mokėsi meisterzango meno. Frankfurte išlaikė egzaminus ir buvo priimtas į meisterzingerių mokyklą. 1516 grįžo į Niurnbergą. 1520 tapo batsiuvių cecho meistru, amatą derino su kūryba.
Hans Sachs (nežinomo autoriaus medžio raižinys, 1545)
Rašyti pradėjo reformacijos laikotarpiu; į garsiąsias M. Liuterio tezes atsiliepė alegoriniu 700 eilučių apimties eiliuotu kūriniu Wittenbergo lakštingala, kuri dabar visur girdima (Wittenbergisch Nachtigall, die man jetzt hört überall 1523). Jame šlovinamas M. Liuteris ir kritikuojamas katalikų dvasininkijos obskurantizmas. Antikatalikiški yra ir proziniai dialogai (Kunigo ir batsiuvio ginčas / Disputation zwischen einem Chorherren und Schuhmacher 1524 ir kita), kuriuose triumfuoja proliuteriški apsišvietę amatininkai. Dramoje Nelygūs Ievos vaikai (Ungleiche Kinder Evä 1553) ryšku, kad H. Sachsʼas pripažino luomų nelygybę. Rašė kovingus, satyriškus, kai kada proklamacijoms prilygstančius kūrinius, todėl užrūstino miesto patricijus, jam buvo uždrausta platinti savo kūrybą. Teisę rašyti atgavo sukūręs Pagiriamąjį žodį Niurnbergo miestui (Lobspruch der Stadt Nürnberg 1530). Nuo tada daugiausia kūrė didaktines eiles, švankus (Kvailių šalis / Das Schlauraffen Landt 1530, Šventasis Petras su ožka / Sant Petter mit der gais 1555, Šventasis Petras su samdytais kareiviais danguje / Sant Petter mit den lanczknechten im Himmel 1556 ir kt.), Užgavėnių vaidinimus (Keliaujantis studentas rojuje / Farent schueler ins Paradeis 1550, Nepasotinamas godulys / Der unersetzlich Geitzhunger, Veršelio perėjimas / Das Kälberbrüten, abu 1551, Karštos maudynės / Das Wildbad 1552, Atskalūnas / Der Ketzermeister 1553). Medžiagą kūriniams ėmė iš senų kronikų, liaudies knygų, antikinės, viduramžių, Renesanso literatūros, ypač iš G. Boccaccio. Kūriniuose vaizduojami tie patys socialiniai tipai: įvairių sričių amatininkai, pirkliai, valstiečiai, vienuoliai, kunigai, riteriai, klajojantys studentai ir pameistriai, namų šeimininkės, tarnai ir kita. Personažų poelgiai motyvuojami godumu, kvailumu, malonumų pomėgiu.
H. Sachsʼas laikomas produktyviausiu vokiečių poetu: sukūrė 16 t. dainų, 4275 meisterzango dainas, 85 Užgavėnių vaidinimus, apie 130 komedijų ir tragedijų, 7 prozinius dialogus. Literatūrinį palikimą sudaro 34 t.; 17–18 a. jis buvo primirštas, naujai atrastas Audros ir veržimosi laikotarpiu (jį palankiai vertino J. W. Goethe) ir 19 a. (H. Sachsʼo paveikslą įamžino R. Wagneris operoje Niurnbergo meisterzingeriai).
L: B. Könneker Hans Sachs Stuttgart 1971; W. R. Berger Hans Sachs: Schuhmacher und Poet Frankfurt am Main 1994.
2959