Sverdrup Harald Ulrik (Haraldas Ulrikas Svèrdrupas) 1888 11 15Sogndal (Sogno ir Fjordanės fiulkė) 1957 08 21Oslas, norvegų okeanologas, meteorologas ir geofizikas, poliarinių sričių tyrėjas. Norvegijos mokslų akademijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys.
Išsilavinimas ir veikla
1914 baigęs Oslo universitetą dirbo Geofizikos institute Leipcige. 1926–30 Bergeno geofizikos instituto, 1936–48 Kalifornijos universiteto, nuo 1949 Oslo universiteto profesorius. 1936–48 Scrippso (Kalifornija) okeanografijos instituto, nuo 1948 Norvegijos poliarinio instituto direktorius. 1918–20 vadovavo R. Amundseno ekspedicijos į Šiaurės ašigalį tyrimams (iš laivo Maud tyrė Rytų Sibiro jūros vandens dinamiką, nustatė, kad Čeliuskino kyšulys yra Eurazijos šiauriausias taškas), 1921–23 nesėkmingai bandė pasiekti Šiaurės ašigalį. 1931 vadovavo G. H. Wilkinso poliarinės povandeninės ekspedicijos (laivu Nautilus) tyrimams. Parašė darbų iš okeanologijos, meteorologijos, geomagnetizmo, gravimetrijos. Sukūrė vandenynų cirkuliacijos (Sverdrupo balanso) teoriją ir kritinio gylio hipotezę.
Harald Ulrik Sverdrup
Svarbiausi veikalai
Okeanografija meteorologijai (Oceanography for Meteorologists 1942), Vandenynai: fizika, chemija ir bendroji biologija (The Oceans: Their Physics, Chemistry and General Biology 1942).
Atminimo įamžinimas
Haraldo Ulriko Sverdrupo vardu pavadinta jūrų srovių pernašos matavimo vienetas (Sv). Nuo 1964 Amerikos meteorolų draugijos teikiamas Sverdrupo aukso medalio apdovanojimas (už vertingiausius vandenynų ir atmosferos sąveikos mokslinius tyrimus).