Martinson Harry Edmund (Haris Edmundas Mártinsonas) 1904 05 06Jämshög (Blekingės lenas) 1978 02 11Sollentuna (Stokholmo lenas), švedų rašytojas. Švedijos akademijos narys (1949). Kilęs iš jūrų kapitono šeimos. 1920–27 dirbo įvairius darbus laivuose, plaukiojančiuose Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Nuo 1929 lyrikų modernistų literatūrinio sambūrio 5 unga narys. Sambūriui priklausė A. N. Lundkvistas, G. Sandgrenas, E. Asklundas ir J. Kjellgrenas, 1930 jie išleido antologiją tuo pačiu pavadinimu 5 unga (Penki jaunieji).
Harry Edmund Martinson
H. E. Martinsonas debiutavo eilėraščių rinkiniu Vaiduoklių laivas (Spökskepp 1929), jame vyrauja jūros motyvai ir jūreiviško gyvenimo tematika. Savo kelionių įspūdžius aprašė kelionių knygose (Kelionės be tikslo / Resor utan mål 1932, Atsisveikinimo kyšulys / Kap Farväl 1933, Prarastasis jaguaras / Den förlorade jaguaren 1941). Autobiografiniuose romanuose (Dilgėlės žydi / Nässlorna blomma 1935, Iškeliavimas / Vägen ut 1936) pasakojama apie sunkią vaikystę. SSRS–Suomijos kare tarnavo savanoriu Suomijos pusėje, šią patirtį aprašė knygoje Tikrovė ligi mirties (Verklighet till döds 1940). Vėlyvojoje prozoje (romanas Kelias į Klockrikę / Vägen till Klockrike 1948) kritikavo industrinę visuomenę, idealizavo gyvenimą kaime. Žymiausiame eilėraščių rinkinyje Aniara (Aniara 1956, 1959 pastatyta opera, kompozitorius K. B. Blomdahlis, libretą sukūrė E. J. Lindegrenas) pasitelkiant kosmologinę tematiką gilinamasi į žmogaus prigimtį, nagrinėjami egzistenciniai klausimai. Dar sukūrė radijo pjesių, novelių, esė. Lietuvių kalba paskelbta eilėraščių.
Nobelio literatūros premija (1974, su E. Johnsonu).
1665