Heinrich Heine
Heinrich Heine
Heine Heinrich (Heinrichas Henė) tikr. vardas Harry 1797 12 13Düsseldorf 1856 02 17Paryžius, vokiečių rašytojas. Vienas žymiausių vokiečių poetų. Dr. (1825). Gimė žydo pirklio šeimoje. Bonos, Göttingeno, Berlyno universitetuose studijavo teisę. Nuo 1825 evangelikas liuteronas. Daug keliavo. Nuo 1831 gyveno Paryžiuje. Suartėjo su C. Saint-Simono šalininkais, 1843–45 bendravo su K. Marxu. Nuo 1846 sunkiai sirgo. Išgarsėjo eilėraščių rinkiniu Dainų knyga (Buch der Lieder 1827). Jame vyrauja nelaimingos meilės, gyvenimo disharmonijos, pasaulinio sielvarto motyvai, žymu jausmingumas, liaudies dainų, baladžių poetikos elementai, gamtos ir žmogaus būsenų paralelės. Rinkinyje išryškėjo H. Heineʼs kūriniams būdingi bruožai – intelektualusis pradas, skepticizmas, ironija, satyra, parodija.
Heinrich Heine (dailininkas M. Oppenheimas, 1831, Hamburgo dailės galerija)
Svarbią vietą kūryboje užima savito žanro prozos kūrinių knyga Kelionių vaizdai (Reisebilder 4 dalys 1826–31). Juose kritikuojama Vokietijos ir kitų Europos šalių gyvenamojo meto dvasinis, politinis, ekonominis gyvenimas, buržuazija, aristokratija, Katalikų bažnyčia; būdinga žaismingas stilius, susipina raiškos įvairūs būdai: aprašymai, komentarai, apmąstymai, laiškai, novelių epizodai, lyriniai intarpai. Į Kelionių vaizdus įeina ir vaikystės prisiminimais paremta knyga Idėjos. Le Grano knyga (Ideen. Das Buch Le Grand 1827), kurioje šlovinama Napoleonas I, revoliucijos ir laisvės idėjos.
Poemoje Ata Trolis. Vasaros nakties sapnas (Atta Troll. Ein Sommernachtstraum 1843) alegoriniais vaizdais išjuokiama to meto vokiečių literatūra, šaipomasi iš lėkštos politinės poezijos. Satyrinėje poemoje Vokietija. Žiemos pasaka (Deutschland. Ein Wintermärchen 1844) pašiepiamas Vokietijos atsilikimas, Prūsijos politinis gyvenimas, propaguojamos socialinės utopijos idėjos, atmetamas religinis transcendentalizmas, raginama džiaugtis žemiškuoju gyvenimu. Lyrikos rinkinyje Nauji eilėraščiai (Neue Gedichte 1844) plėtojama romantinės meilės tema, apdainuojami Paryžiaus bulvarai, raginama aukštinti žemišką meilę, ryšku susižavėjimas antikos religija. Kai kuriuose eilėraščiuose išjuokiami Vokietijos valdovai, kunigaikščiai (Vokietijoje šie eilėraščiai buvo uždrausti cenzūros). Paskutiniame poezijos rinkinyje Romancero (Romanzero 1851) atsispindi sergančio poeto lemtis, susimąstoma apie gėrio ir blogio kovą, yra hebrajiškų motyvų, pesimizmo bruožų. Dauguma eilėraščių tapo dainomis (viena populiariausių – apie Lorelei, lietuvių kalba pavadinimu Kažin, kas yra man šiandieną…).
Heinrich Heine (dailininkas M. Oppenheimas, 1831, Hamburgo dailės galerija)
Sukūrė prozos kūrinių: pikareskinį romaną Iš pono fon Šnabelevopskio memuarų (Aus den Memoiren des Herren von Schnabelewopski 1834, nebaigtas), istorinį romaną apie žydų persekiojimus Vokietijoje Bacheracho rabinas (Der Rabbi von Bacherach 1840), itališkų motyvų apysaką Florencijos naktys (Florentinische Nächte 1837). Publicistikoje nagrinėjo politinius, socialinius, filosofinius, estetinius klausimus, propagavo prancūzų liberalizmą ir kultūrą (Prancūzijos situacija / Französische Zustände 1833, Apie prancūzų teatrą / Über die französische Bühne 1837). Parašė veikalų apie vokiečių filosofiją, literatūrą: Apie Vokietijos religijos ir filosofijos istoriją (Zur Geschichte der Religion und Philosophie in Deutschland 1834), Romantinė mokykla (Die Romantische Schule 1836; jame subjektyviai vertinamas ankstyvasis vokiečių romantizmas).
Eilėraščiai į lietuvių kalbą pradėti versti 19 a. pabaigoje. Vertė M. Vaitkus, F. Kirša, K. Binkis, B. Sruoga, J. Mačys-Kėkštas, V. P. Bložė, J. Juškaitis ir kiti. Lietuvių kalba išleista eilėraščių rinkinys Šiaurės jūra (1946), knygos Kelionių vaizdai (1953), Lyrika ir satyra (1957).
L: J. L. Sammons Heinrich Heine Stuttgart 1991; G. Höhn Heine-Handbuch Stuttgart 1997.
2931