Lorentz Hendrik Antoon (Hendrikas Antonas Lòrencas) 1853 07 18Arnhem 1928 02 04Haarlem, olandų fizikas. Klasikinės elektroninės teorijos kūrėjas, vienas specialiosios reliatyvumo teorijos pradininkų. Daugelio šalių mokslų akademijų narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1870–72 mokėsi Leideno universitete, 1878–1923 šio universiteto profesorius. Nuo 1912 – Teylerio instituto Haarleme vadovas.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys: elektrodinamika, termodinamika, statistinė mechanika, optika, spinduliavimo teorija, metalų fizika. Remdamasis J. C. Maxwello ir H. R. Hertzo elektromagnetine teorija ir elektros atomistine koncepcija 1880–1909 sukūrė klasikinę elektroninę teoriją – medžiagos elektrines, magnetines, optines savybes ir elektromagnetinius reiškinius aiškino diskrečiųjų elektros krūvių judėjimu (Lorentzo ir Maxwello lygtys). Remdamasis sukurta teorija paaiškino daugelį fizikos reiškinių ir numatė naujus. Paaiškino šviesos dispersiją (1878) ir poliarizacijos plokštumos sukimą magnetiniame lauke. Sudarė jėgos, kuria elektromagnetinis laukas veikia jame judantį elektros krūvį (Lorentzo jėga), formulę. 1887 paaiškino Zeemano reiškinį.
Hendrik Antoon Lorentz
Sukūrė judamųjų terpių klasikinės elektrodinamikos pagrindus. 1895 pradėjo vartoti vietinio laiko sąvoką. Atskirai nuo G. F. FitzGeraldo iškėlė idėją, kad kūnų ilgis mažėja judėjimo kryptimi, tuo remdamasis 1895 paaiškino Michelsono bandymą. 1904 sudarė erdvės ir laiko transformacijų formules (Lorentzo transformacijos). Pritaikė virialo teoremą kinetinei dujų teorijai, statistinius metodus – metalų elektroninei teorijai.
Knygos
Veikalai: Elektrinių ir optinių reiškinių judančiuose kūnuose teorija (Versuch einer Theorie der elektrischen und optischen Erscheinungen in bewegten Körpern 1895), Teorinės fizikos paskaitos (Lectures on Theoretical Physics 1931).
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1902, su P. Zeemanu).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, t. p. mokslinių tyrimų institutas Leidene. Nyderlandų karališkoji menų ir mokslų akademija už pasiekimus teorinės fizikos srityje nuo 1925 teikia H. A. Lorentzo vardo medalį.