Cartier‑Bresson Henri (Anri Kartj‑Bresònas) 1908 08 22Chanteloup‑en‑Brie (Senos ir Marnos departamentas) 2004 08 03Céraste (palaidotas Montjustine, abu Aukštutinio Provanso Alpių departamentas), prancūzų fotografas, tapytojas, dokumentinio kino režisierius. Oksfordo universiteto garbės daktaras (1975). Vadinamas fotoreportažo ir fotožurnalistikos tėvu.
Išsilavinimas ir veikla
Augo turtingo tekstilės pramonininko šeimoje. 1913–15 mokėsi pas dėdę dailininką Louis aliejinės tapybos. Nuo 1924 bendravo su siurrealizmo atstovais René Creveliu, M. Jakobu, M. Ernstu, L. Aragonu. 1927–28 studijavo dailės akademijoje Paryžiuje pas A. Lhote’ą, šis padarė didelę įtaką H. Cartier‑Bressono meninei brandai. 1928–29 Kembridžo universitete studijavo anglų literatūrą ir meną. 1930–31 tarnavo Prancūzijos kariuomenėje. 1931–32 gyveno Dramblio Kaulo Krante (vertėsi gyvūnų medžiokle). Grįžęs keliavo po Europą, pradėjo nuolat fotografuoti fotoaparatu Leica su 50 mm objektyvu (iš pradžių jam įtaką darė fotografo A. Kertészo kūrybinis braižas).
Henri Cartier‑Bresson
Henri Cartier‑Bresson
1932 išspausdintas pirmasis H. Cartier‑Bressono fotoreportažas žurnale Vu, vėliau nuotraukos publikuotos laikraščiuose ir žurnaluose Arts et métier graphiques, Harper’s Bazaar, Life, Paris Match, New York Times, Saturday Evening Post, Illustrated ir kituose. 1933 jo nuotraukos pirmą kartą rodytos Julieno Levy galerijoje Niujorke, vėliau Madride, Meksikoje, 1947 – Modernaus meno muziejuje Niujorke, 1955 retrospektyvinė 400 nuotraukų paroda – Luvre (pirmą kartą Prancūzijoje, pirmoji fotografijos paroda šiame muziejuje). 1935 keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas, mokėsi kino pas P. Strandą. Grįžęs 1936–39 vaidino kino režisieriaus J. Renoiro filmuose, dirbo jo asistentu (Pasivaikščiojimas užmiestyje 1936–46, Žaidimo taisyklės 1939), režisavo dokumentinių filmų (Nugalėtas gyvenimas / Victoire sur la vie, Su Abrahamo Lincolno brigada Ispanijoje / Avec la brigade Abraham Lincoln en Espagne, abu 1937, Sugrįžimas / Le Retour 1945, Įspūdžiai iš Kalifornijos / Impressions of California 1969). 1937 Paryžiaus dienraštyje Ce Soir išspausdintos H. Cartier‑Bressono (1937–39 dirbo šiame leidinyje) nuotraukos apie karaliaus Jurgio VI karūnaciją (vyravo karaliaus gerbėjų vaizdai). Nuo 1939 tarnavo Prancūzijos kariuomenės Kino ir fotografijos padalinyje. 1940–43 kalintas nacių priverstinių darbų stovyklose. Vėliau dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, fotografavo nacių okupacijos vaizdus, jų pasitraukimą.
„Magnum Photos“
1947 su R. Capa, Davidu Seymouru (1911–56) ir George’u Rodgeriu (1908–95) įkūrė fotografijos agentūrą Magnum Photos. H. Cartier‑Bressonas fotografavo Europos šalyse, Kinijoje, Meksikoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje, Pakistane, Birmoje, Indonezijoje, Egipte, Japonijoje, Sovietų Sąjungoje (pirmasis Vakarų Europos fotografas, kuriam 1954 leista čia fotografuoti po J. Stalino mirties), Kuboje. Sukūrė fotografijų ciklus apie Paryžiaus išvadavimą (1944), M. Gandhi laidotuves Indijoje (1948), Kinijos pilietinį karą (1949), Indonezijos išsivadavimo kovas, Paryžiaus studentų riaušes Paryžiuje (1968), t. p. portretų (A. Camus, G. Braque’o, H. Matisse’o, P. Picasso, visi 1944, P. Valéry, 1945, J.‑P. Sartre’o, 1946, W. Faulknerio, T. Capote’s, abu 1947, J. Miró, 1953, J. Renoiro, 1960, A. Bretono, A. Giacometti, M. Monroe, visi 1961, R. Bartheso, 1963, C. Chanel, 1964, E. Poundo, L. Aragono, abu 1971). 1966 pasitraukė iš agentūros Magnum Photos, apsigyveno Provanse ir atsidėjo dailei (daugiausia tapė peizažus), surengė parodų.
Kūrybos apibūdinimas
Kūrė nespalvotas nuotraukas tik fotoaparatu Leica su 50 mm objektyvu arba plačiakampiu objektyvu peizažams fotografuoti. Fotografavo kasdienį gyvenimą, siekė būti nepastebėtas tų, kuriuos fotografuoja (chromuotas fotoaparato dalis apklijuodavo juoda juosta), kad nuotraukose žmonių elgesys būtų natūralus, o nuotraukoje būtų užfiksuota vadinamoji lemiama akimirka, todėl fotografijose dera atsitiktinumo įspūdis ir psichologinė įtampa. Nenaudojo blykstės, jokio kito dirbtinio apšvietimo, teigė, kad taip sutrikdoma natūrali įvykių eiga, spausdindamas nuotraukas nemėgo jų kadruoti. H. Cartier‑Bressono kūryba padarė didžiulę įtaką meninės fotografijos, fotožurnalistikos raidai.
Fotografijų albumai
Svarbesni fotografijų albumai: Pralekiančios akimirkos (Images à la sauvette 1952, tais pačiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista pavadinimu Lemiama akimirka / Decisive Moment), Kitokia Kinija (D’une Chine à l’autre 1954), Europiečiai (Les Européens 1955), Kinija: Nuotraukos ir užrašai apie Kinijoje praleistų penkiolika mėnesių (China: Photographs and Notes on Fifteen Months Spent in China 1964), Azijos veidas (The Face of Asia 1972), Apie Rusiją (About Russia 1974), Portretai: 1928–1982 (Ritratti: 1928–1982 1983), Fotoportretai (Photoportraits 1985), Indijoje (In India 1987), Amerika prabėgomis (America in Passing 1991), Apie Paryžių (À Propos de Paris 1994).
Atminimo įamžinimas
2003 Paryžiuje įkurtas Henri Cartier‑Bressono fondas (rengia parodas, leidžia žymių fotografų nuotraukų albumus). 2003 01 24–03 09 Šiuolaikinio meno centre Vilniuje surengta H. Cartier‑Bressono fotografijų retrospektyvinė paroda (155 fotografijos) Henri Cartier‑Bresson. Fotografija.
2365
2271