Henri Pirenne

Pirenne Henri (Anri Pirènas) 1862 12 23Verviers 1935 10 24Uccle (prie Briuselio), belgų istorikas. Valonų kilmės turtingo pramonininko sūnus. Studijavo Lježo, Leipcigo ir Berlyno universitete. 1885 dėstė Lježo universitete, 1886–1930 Gento universitete dėstė Belgijos vidurinių amžių istoriją. Per I pasaulinį karą Belgiją okupavus Vokietijai, atsisakė skaityti paskaitas, dėl to 1916–18 kalintas; kalėjime iš atminties parašė Europos istoriją (Histoire de l’Europe 2 tomai 1935). 1918–21 Gento universiteto rektorius. Svarbiausias veikalas Belgijos istorija (Histoire de Belgique 7 tomai 1900–32), išgarsėjęs naujovišku požiūriu į socioekonominį miestų gyvenimą ir teiginiais, kad Belgija, kaip atskiras politinis vienetas, susikūrė ne dėl etninio vienijimosi, bet dėl to, kad kraštas buvo plataus regiono, kuriame plėtojosi lotyniškai ir germaniškai kultūrai priklausančių žmonių verslai ir tarpusavio prekyba, centre. Knygoje Mahometas ir Karolis Didysis (Mahomet et Charlemagne 1937) suformulavo daug ginčų sukėlusią idėją, kad Romos imperija ir civilizacija žlugo ne dėl germanų veržimosi, bet dėl 8 a. Viduržemio jūroje įsigalėjusių arabų, kurių užkariavimai suardė ankstesnę tarptautinės prekybos ir finansinę sistemą ir Europoje paskatino uždaros žemės ūkio ekonomikos plėtrą. Kiti svarbiausi veikalai: Vidurinių amžių miestų konstitucijų ištakos (Origine des constitutions urbaines au moyen âge 1895), Vidurinių amžių Dinant’o miesto konstitucijos istorija (Histoire de la constitution de la ville Dinant au moyen âge 1889), Viduramžių miestai (Villes au moyen âge 1925).