Troyat Henri (Anri Truajã), tikr. Lev Tarasov 1911 11 01Maskva 2007 03 02Paryžius, prancūzų rašytojas. Prancūzų akademijos narys (1959). 1917 išvyko iš Rusijos, nuo 1919 gyveno Prancūzijoje. Baigė Louis Pasteuro licėjų.
Henri Troyat
Romanuose Netikra diena (Faux jour 1935), Voras (L’Araigne 1938, Goncourt’ų premija), novelėse (rinkinys Bendras kapas / La Fosse commune 1939) vyrauja niūrūs karo ir revoliucinių perversmų vaizdai. Trilogijoje Kol išliks žemė (Tant que la Terre durera 3 t. 1947–50), romanų cikle Teisiųjų šviesa (La Lumière des justes 5 t. 1959–63) aprašoma gyvenimas Rusijoje, vaikystės prisiminimai. Epopėjoje Sėja ir pjūtis (Les Semailles et les Moissons 5 t. 1953–58), trilogijose Egletjerų šeima (Les Eygletière 3 t. 1965–67, lietuvių kalba 1974 21995), Ateities paveldėtojai (Les Héritiers de l’avenir 3 t. 1968–70) tęsiama 19 a. realistinio romano tradicija, per prancūzų šeimų istoriją vaizduojama 20 a. visuomenės kontrastai. Kūrybai būdinga realizmas, nesudėtinga pasakojimo maniera, gebėjimas sieti vidinius išgyvenimus ir istorinius įvykius, keliant skirtingų kultūrų sąveikos, emigrantų likimo, bolševikinio perversmo Rusijoje temas (romanai Svetimšalio duona / Le Pain de l’Étranger 1982, Vienišos širdies virpesys / Le Bruit solitaire du cœur 1985, Prancūzė guvernantė / La Gouvernante française 1989).
Dar parašė autobiografiją Toks ilgas kelias (Un si long chemin 1976), rusų (F. Dostojevskio, A. Puškino, M. Lermontovo, A. Čechovo, I. Turgenevo, N. Gogolio, B. Pasternako, M. Cvetajevos), prancūzų (G. Flaubert’o, G. de Maupassant’o, É. Zola, P. Verlaine’o, H. de Balzaco, A. Dumas) rašytojų, Rusijos carų (Petro I, Jekaterinos I, Aleksandro I, Aleksandro II, Nikolajaus II) biografijas, pjesių.
510