Glareanus Henricus (Henrikas Glareãnas), tikr. Heinrich Loriti 1488 06Mollis (Glaruso kantonas) 1563 03 28Freiburg, Šveicarijos humanistas, muzikos teoretikas.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1506 studijavo Kölno universitete, Paryžiuje. Laisvųjų menų magistras. Nuo 1514 (su pertraukomis) dėstė Bazelio, Pavijos ir kituose universitetuose, 1529–63 Freiburge (poetikos profesorius). Susirašinėjo su U. Zwingli, Erazmu Roterdamiečiu, iš pradžių pritarė M. Liuterio idėjoms, vėliau jų atsisakė. Buvo imperatoriaus Maksimiliano I rūmų poetas (1512 sukūrė jam panegirikų).
Pagrindinė veiklos sritis – muzikologija. Parengė ir komentavo Boecijaus, Cezario, Cicerono, Ovidijaus ir kitų antikos autorių kūrinius.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Muzikos įvadas (Isagoge in musicen 1516; pateikė žinių apie solmizaciją, intervalus, dermes) ir Dvylikastygis (Dodekachordon 1547; ištyrė senovės graikų muzikos teoretikų veikalus ir diatonikos ypatybes, nustatė, kad yra ne 8, kaip teigė vidurinių amžių muzikos teorija, o 12 diatoninių dermių). Šie veikalai turėjo įtakos italų muzikologui G. Zarlino.
Išleido geografijos (Helvetiae descriptio 1514, De geographia 1527), matematikos (De sex arithmeticae practicae speciebus 1539), istorijos (Tacito Germania 1519) veikalų.
Veikalai buvo populiarūs, leidžiami daug kartų.
2271