Heñrikas V (Heinrich V) 1086 08 11 1125 03 23Utrecht (Fryzija), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1111–25), Vokietijos karalius (nuo 1099). Henriko IV sūnus. Paskutinis iš Salijų dinastijos. 1104 kilus konfliktui tarp tėvo ir Romos popiežiaus parėmė Bažnyčią, paėmė tėvą į nelaisvę ir privertė jį atsisakyti sosto. Popiežiui Paskaliui II atsisakius suteikti jam investitūros teisę žygiais į Vengriją (1108), Lenkiją (1109), Bohemiją (1110) sustiprino savo padėtį šalyje. 1110 nužygiavo į Romą, privertė Paskalį II pripažinti jo teisę į investitūrą. Vidaus politikoje rėmėsi ministerialais, dėl to kilo Vokietijos kunigaikščių nepasitenkinimas. Jų reikalavimu Henrikas V 1122 su popiežiumi Kalikstu II pasirašė kompromisinį Wormso konkordatą, kuriuo pripažino Bažnyčios investitūros, t. y. popiežiaus, pirmumą (imperatoriui pripažinta sprendžiamojo balso teisė, jei balsai pasiskirsto po lygiai).
Henrikas IV (kairėje) perduoda sūnui Henrikui V karališkąsias regalijas (Ekkehardo iš Auros Pasaulio kronikos, 12 a. pradžia, iliuminacija; Berlyno valstybinė biblioteka)
2271