Heñrikas VIII (Henry VIII) 1491 06 28Grinvičas 1547 01 28Londonas, Anglijos karalius (1509–47). Tiudorų dinastijos. Henriko VII ir Elžbietos Jork sūnus, Eduardo VI ir Elžbietos I tėvas.
Įgijo įvairiapusį humanistinį išsilavinimą. Tapęs karaliumi paskelbė visuotinę amnestiją. Rėmė humanistus (tarp jų T. More’ą; humanizmas). 1509 vedė Aragono karaliaus Ferdinando I ir Kastilijos karalienės Izabelės dukterį Kotryną Aragonietę. Valdymo pradžioje buvo stipriai veikiamas pirmojo ministro kardinolo T. Wolsey. Popiežiaus atsisakymas patvirtinti Henriko VIII skyrybas su Kotryna Aragoniete ir vedybas su Anne’a Boleyn tapo reformacijos Anglijoje pretekstu; kitaip nei Vokietijoje, Anglijoje buvo pertvarkyta ne teologija, bet Anglijos ir popiežiaus santykiai. Remiamas Parlamento 1534 Henrikas VIII tapo aukščiausia ir vienintele Anglijos Bažnyčios galva, buvo nutraukti finansiniai, teisiniai ir dvasiniai ryšiai su Romos katalikų Bažnyčia. Daug Bažnyčios turto buvo nusavinta, parduota, atsirado dėl reformacijos praturtėjęs žemės savininkų sluoksnis, remiantis karalių.
Henrikas VIII (aliejus, 1590, dailininkas H. Holbeinas jaunesnysis, Nacionalinė antikos galerija Romoje)
Henrikas VIII nubaudė mirtimi per 50 savo politinių oponentų (tarp jų T. More’ą). 1530 ir 1536 išleido įstatymus prieš elgetaujančius ir valkataujančius (daugiausia per aptvėrimus nuvarytus nuo žemės valstiečius). 1536 nubaudė mirtimi Anne’ą Boleyn, vėliau dar 4 kartus vedė (Janę Seymour, Anne’ą of Cleves, Catherine’ą Howard ir Catherine’ą Parr). Valdymo pabaigoje nesėkmingai kariavo su Škotija ir Prancūzija.