Henryk Sienkiewicz
Sienkiewicz Henryk (Henrykas Senkèvičius), slap. Litwos 1846 05 05Wola Okrzejska (Liublino vaivadija) 1916 11 15Vevey (Vaud kantonas, Šveicarija), lenkų rašytojas. Kilęs iš bajorų šeimos. Lenkų mokslų akademijos (1893) ir Peterburgo mokslų akademijos (1896) narys. Nuo 1855 gyveno Varšuvoje. 1866–71 studijavo Varšuvos universitete. 1872–87 bendradarbiavo Varšuvos spaudoje. 1876–78 laikraščio Gazeta Polska korespondentas Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1882–87 redagavo dienraštį Słowo. 1886 aplankė Stambulą, Atėnus, Neapolį, Romą, 1888 – Ispaniją, 1891 – Egiptą. 1889 įsteigė žmonos M. Sienkiewicz stipendiją, kuri buvo skiriama lenkų rašytojams. Nuo 1914 gyveno Šveicarijoje; ten įsteigė Karo aukų Lenkijoje Šveicarijos paramos komitetą.
Kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu reiškė pozityvizmo idėjas, vėliau priklausė konservatyviajam nacionalinio judėjimo sparnui, buvo priešiškas socialistams. Parašė apsakymų (Humoreskos iš Voršilos portfelio / Humoreski z teki Worszyłły 1872, Duonos ieškotojai / Za chlebem 1880, lietuvių kalba 1897, apie emigrantus, Jonukas muzikantas / Janko Muzykant 1879, lietuvių kalba 1908, apie talentingą kaimo vaiką, filmas 1930, režisierius Ryszardas Ordyńskis, Žibintininkas / Latarnik 1882, lietuvių kalba pavadinimu Jūros švyturio sargas 1908 22019, Prisiminimas iš Maripozės / Wspomnienie z Maripozy 1889). Parašė romanus Veltui (Na marne 1876), Senas tarnas (Stary sługa 1880). Išgarsėjo istorinių romanų trilogija Ugnimi ir kalaviju (Ogniem i mieczem 3 t. 1884, lietuvių kalba 1931–32, filmas 1999, režisierius J. Hoffmanas), kurioje vaizduojama 17 a. Lenkijos karų su kazokais istorija. Trilogija norėta paskatinti patriotizmą, parodyti lenkams jų herojinę praeitį. Veikalas sukėlė reikalaujančiųjų istorinės tiesos ir meninio meistriškumo gynėjų diskusijų. Romane Tvanas (Potop 6 t. 1886, lietuvių kalba 1900, 1936–38, filmas 1974, režisierius Jerzy Hoffmanas) vaizduojama 17 a. švedų invazija į Abiejų Tautų Respubliką, daugelis romano scenų vyksta Lietuvoje, Kėdainių apylinkėse. Romane Ponas Volodijovskis (Pan Wołodyjowski 3 t. 1887–88, filmas 1969, režisierius J. Hoffmanas) vaizduojama 17 a. karų istorijos tęsinys iki karaliaus J. Sobieskio pergalės mūšyje su turkais. Gyvenamojo laikotarpio visuomeninės psichologinės tematikos romanuose Be dogmos (Bez dogmatu 3 t. 1891, lietuvių kalba 1931–36, 1980), Polaneckių šeima (Rodzina Połanieckich 1895, filmas 1978, režisierius Janas Rybkowskis) vaizduojama lenkų bajorijos, pasiturinčių miestiečių buitis, papročiai, nacionalinio charakterio bruožai. Istoriniame romane iš Romos imperijos laikų Quo vadis (3 t. 1896, lietuvių kalba 1904–05, 1927–29, 1935, 1991 32019, filmai: 1913, režisierius Enrico Guazzoni, 1951, režisierius Mervynas Le Roy, 2001, režisierius J. Kawalerowiczius) vaizduojama Nerono laikų Roma, pirmųjų krikščionių kankinystė, graži krikščionės ir pagonio meilė. Romane Kryžiuočiai (Krzyżacy 4 t. 1900, lietuvių kalba 1902 21956, 1967 21995, filmas 1960, režisierius A. Fordas) vaizduojama Vladislovo Jogailos ir Jadvygos epocha, viduramžių panorama, kurios kulminacija – Žalgirio mūšis, meistriškai sukurtos batalinės jo scenos, romanas išprovokavo literatūrinę kritikų ir istorikų polemiką. Romane jaunimui Dykumose ir giriose (W pustyni i w puszczy 1911, lietuvių kalba 1921, 1993, filmai: 1973, režisierius Władysławas Ślesickis, 2001, režisierius Gavinas Hoodas) vaizduojama keliaujančių po Afriką vaikų nuotykiai. Dar parašė istorinius romanus Šlovės lauke (Na polu chwały 1906), Legionai (Legiony 1914, nebaigtas), dramų, kelionių įspūdžių, publicistikos. Kūriniams būdinga nuotykių siužetai, dinamiškas, spalvingas pasakojimas. Į lietuvių kalbą dar išversta apsakymas Bartekas nugalėtojas (Bartek Zwycięża 1882, lietuvių kalba 1981) ir kiti.
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (1905).
1
760