Hoover Herbert Clark (Herbertas Klarkas Hùveris) 1874 08 10West Branch (Ajovos valstija) 1964 10 20Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikas, valstybės ir visuomenės veikėjas.
Augo neturtingų fermerių šeimoje, 9 m. liko našlaičiu. Padedant giminėms 1891–95 studijavo geologiją Stanfordo universitete (Kalifornijos valstija). Dirbo inžinieriumi ir buvo verslininku Australijoje, Kinijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, gyveno Londone. Dirbdamas kasybos ir naftos gavybos įmonėse praturtėjo, tapo multimilijonieriumi. 1913 grįžo į JAV, išrinktas Stanfordo universiteto kuratoriumi (Globėjų tarybos pirmininku), 1919 ten įkūrė, iš dalies savo lėšomis, Karo, taikos ir revoliucijų institutą su gausiu archyvu, vėliau pavadintą Hooverio institutu. I pasaulinio karo ir pokario metais vadovavo JAV šalpos organizacijoms, remiančioms karo niokojamą Europą, tarp jų – Amerikos pagalbos administracijai. 1921–28 prekybos sekretorius (ministras) respublikonų prezidentų W. G. Hardingo ir C. Coolidgeʼo administracijose.
Herbert Clark Hoover
Plačiai žinomas JAV ir pasaulyje, iškeltas Respublikonų partijos kandidatu laimėjo 1928 prezidento rinkimus. 20 a. 3 dešimtmetyje augant ekonomikai skelbė, kad ekonominė krizė JAV jau negalima, valstybės įtaka turi būti minimali, socialinė rūpyba – vietos savivaldos ir labdaros reikalas. H. C. Hooverio prezidentavimas sutapo su 1929–33 pasauline ekonomine krize, katastrofiška JAV ūkiui. Jis nesiėmė radikalių priemonių, neperžengė savo individualistinio požiūrio į visuomenei iškilusias problemas. Užsienio politikoje tęsė respublikonų izoliacionizmo, nesikišimo į Europos reikalus kursą. 1932 prezidento rinkimų išvakarėse žadėjo keisti savo nuostatas, bet rinkėjai juo jau nepasitikėjo, didele persvara laimėjo F. D. Rooseveltas. H. C. Hooveris smerkė jo Naująjį kursą.
Po II pasaulinio karo H. C. Hooveris vadovavo JAV šalpos Europos ir Azijos šalims organizacijai. Antikomunistas, bet išliko izoliacionistas, nepritarė JAV karinių blokų Europoje ir Azijoje steigimui.
D. Burner Herbert Hoover: a Public Life New York 1979.
2803