von Helmholtz Hermann Ludwig Ferdinand (Hermanas Liudvigas Ferdinandas fon Hèlmholcas) 1821 08 31Potsdam 1894 09 08Berlynas, vokiečių fizikas ir fiziologas. Berlyno mokslų akademijos narys (1871).
Išsilavinimas ir veikla
1843 baigė Frydricho Vilhelmo medicinos institutą Berlyne. 1849–55 Karaliaučiaus, 1855–58 Bonos, 1858–71 Heidelbergo universiteto fiziologijos profesorius, 1871–88 Berlyno universiteto fizikos profesorius. 1888–94 Fizikos ir technikos instituto Berlyne direktorius.
Mokslinė veikla ir knygos
Mokslinių tyrimų sritys: elektrodinamika, optika, šiluma, akustika, hidrodinamika. Vienas energijos tvermės dėsnio atradėjų: veikale Apie jėgos tvermę (Über die Erhaltung der Kraft 1847) suformulavo ir matematiškai pagrindė šį dėsnį bei pabrėžė jo visuotinumą (galioja mechaniniams, šiluminiams, elektriniams, fiziologiniams procesams). Termodinamikoje pradėjo vartoti laisvosios ir surištosios energijos sąvokas. Išplėtojo šviesos anomaliosios dispersijos teoriją. Atrado virpesių kontūrą (1869). 1881 iškėlė elektros diskrečios sandaros idėją. Svarbūs H. L. F. von Helmholtzo fiziologinės akustikos darbai – atrado kombinacinius tonus, tyrė garso bangų poveikį ausiai, sukūrė girdos rezonansinę teoriją. Atliko regos fiziologijos darbų (sukūrė akies akomodacijos teoriją, išplėtojo spalvų suvokimo teoriją).
Hermann Ludwig Ferdinand von Helmholtz
Sukūrė fiziologinių tyrimų metodų, išrado matavimo prietaisų (Helmholtzo rezonatorių, miografą, oftalmoskopą, oftalmometrą). Pirmasis 1850 išmatavo nervinio impulso sklidimo greitį, nustatė refleksų latentinį periodą. Mechaninio panašumo principu paaiškino oro sūkurių, audrų, jūros bangų susidarymą.
Apdovanojimai
Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1881).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 11 573, t. p. krateriai Mėnulyje ir Marse.