Cortés Hernán (Hernanas Kortèsas), Cortez 1485Medelin (Estremadūra) 1547 12 02Castilleja de la Cuesta (prie Sevilijos), ispanų konkistadoras. Markizas (1528). Nuo 1499 studijavo Salamancos universitete. 1504 išplaukė į Españolos salą (dabar Haitis). Čia įgijo enkomjendų. 1511 Kubos užkariavimo dalyvis; Santjago de Kuba (įkurta 1514) meras. 1519 02 su 508 kariais, 100 jūreivių ir 16 žirgų nuplaukė į Jukatano pusiasalį ir pradėjo actekų valstybės užkariavimą. Įkūrė Veracruzą. Pasinaudojęs actekų ir jų pavergtų genčių nesutarimais 1519 užėmė actekų imperijos sostinę Tenočtitlaną. 1520 actekams sukilus pasitraukė pas tlaskalos genties indėnus, jų remiamas 1521 vėl užėmė ir visiškai sugriovė Tenočtitlaną. Jo vietoje įkūrė Meksiko miestą. Tapo teritorijos nuo Karibų jūros iki Ramiojo vandenyno faktiškuoju valdovu.
1524–26 vadovavo karinėms ekspedicijoms į Hondūrą ir Kalifornijos pusiasalį. Nuo 1528 buvo Naujosios Ispanijos vicekaralystės (dabar Meksika) generalinis kapitonas ir vietininkas. Išgarsėjo kaip talentingas, tačiau klastingas ir žiaurus karvedys, su palyginti nedidele konkistadorų rinktine sugebėjęs užkariauti actekų valstybę; H. Cortésʼo pergalę lėmė ir civilizacijos pranašumas (šaunamieji ir geležiniai šaltieji ginklai, šarvai, arkliai – to neturėjo actekai); be to, tikėdami mitu actekai H. Cortésʼą laikė Kecalkoatli – iš už jūrų grįžusiu baltuoju dievu ir valdovu, todėl smarkiai nesipriešino. H. Cortésʼas 1540 grįžo į Ispaniją.