Herodòtas (Hērodotos) apie 484 pr. Kr.Halikarnasas (dabar Bodrum, Turkija) apie 430 pr. Kr.Atėnai (ar Turijai), senovės graikų istorikas. Epinės istoriografijos pradininkas. Nuo apie 5 a. pr. Kr. vidurio gyveno Atėnuose. Čia bendravo su Perikliu, šio idėjos veikė Herodoto kūrybą. Herodotas daug keliavo – lankėsi graikų miestuose, Balkanų pusiasalyje, Viduržemio jūros salose, Mažojoje Azijoje, Juodosios jūros pakrantėse, Sicilijoje bei dabartinės Italijos pietinėje dalyje, skitų kraštuose, Trakijoje, Makedonijoje, Sirijoje, Finikijoje, Babilone, galbūt Persijos sostinėje Sūzuose, Egipte bei Šiaurės Afrikoje.
Herodotas (4 a. pr. Kr. skulptūros romėnų kopija, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Parašė veikalą apie graikų–persų karus (500–449 pr. Kr.). Veikalas pagal įžangoje pateiktą žanro, kurį Herodotas pavadino tyrimu (graikų kalba historiē), apibūdinimą sąlygiškai vadinamas Istorija, kartais – Mūzomis; šis pavadinimas atsirado Aleksandrijos filologams 2 a. pr. Kr. suredagavus išlikusį tekstą ir suskirsčius jį į 9 knygas, kurioms jie suteikė mūzų vardus. Tai pirmasis visuotinės istorijos veikalas, kuriame Graikijos istorija siejama su kitų, daugiausia Azijos, kraštų istorija nuo seniausių laikų iki 479 prieš Kristų.
Veikale aprašyta Lidijos, Medijos, Persijos, Egipto, skitų ir kitų Rytų valstybių ir tautų istorija, gyventojų buitis, papročiai, religija, politinė ir ūkinė veikla, pateikta geografinių duomenų. Herodotas rėmėsi savo paties stebėjimais, amžininkų pasakojimais, logografų, daugiausia Hekatajo Miletiečio, kūriniais, rašytiniais šaltiniais – įrašais, oficialiais dokumentais, šventyklų žynių sąrašais, Delfų orakulo ištarmių rinkiniais, literatūros kūriniais. Veikalo I dalyje pasakojama apie įvairių šalių gamtą, istoriją, valdovus, gyventojus, jų papročius, įžymybes, atskleisti susiklostę valstybių ryšiai ir sąsajos su graikais. II dalies pagrindinė tema – graikų karas su persais (iki Sesto užėmimo 479 pr. Kr.). Istoriniai įvykiai į darnią visumą susieti bendra istoriosofine koncepcija. Kai kuriuos įvykius Herodotas aiškino lemtimi arba dievų valia, atskleidė ir asmenybės reikšmę. Jis veikalo nebaigė – pasak kai kurių mokslininkų, Istorijai trūksta formalios pabaigos. Istorija laikoma pirmuoju istorijos veikalu, o Herodotas – istorijos mokslo pradininku; Ciceronas jį vadino istorijos tėvu.
Tikėtina, kad Herodoto Istorija – seniausias istorijos šaltinis, kuriame minimos baltų gentys: knygoje aprašomi skitų kaimynai neurai ir budinai, kuriuos M. B. Gimbutienė ir kai kurie kiti mokslininkai laiko baltų gentimis.
R: Žmonės ir žygiai Vilnius 1974; Istorija Vilnius 1988.
879