Müller Herta (Herta Miùler) 1953 08 17Niţchidorf (Timişo apskr., Rumunija), vokiečių rašytoja.
Herta Müller
Jos šeima priklausė vokietakalbei Banato švabų tautinei mažumai Rumunijoje. Per II pasaulinį karą tėvas tarnavo SS, motina kaip etninė vokietė po karo buvo deportuota į priverstinio darbo stovyklą SSRS. 1973–76 studijavo vokiečių ir rumunų filologiją Timişoaroje. Priklausė vokiečių rašytojų disidentų grupei Aktionsgruppe Banat. 1977–79 dirbo vertėja mašinų fabrike, bet atsisakiusi bendradarbiauti su saugumo tarnyba Securitate buvo atleista iš darbo, persekiojama. Pirmąją knygą – apsakymų rinkinį Žemumos (Niederungen), kurioje vaizduojamas nykus Banato švabų kaimo gyvenimas, cenzūra spausdinti uždraudė (pakeista versija išleista 1982, originali versija išleista 1984 Vokietijos Federacinėje Respublikoje). 1987 su vyru rašytoju R. Wagneriu emigravo į Vakarų Berlyną. Vėliau dėstė Vokietijos ir užsienio universitetuose. 2011 lankėsi Lietuvoje.
Kūryba
H. Müller pasaulėjautą ir kūrybos tematiką lėmė vokiška kilmė, provincijoje praleisti vaikystės ir jaunystės metai ir skausminga Rumunijos komunistinio režimo patirtis. Pirmajame romane Lapė jau tada buvo medžiotoja (Der Fuchs war damals schon der Jäger 1992) atskleidžiami gyvenimo sunkumai diktatūros sąlygomis – žmonių susvetimėjimas, politinis persekiojimas, kankinimai, nesėkmingos pastangos pasipriešinti totalitariniam režimui. Sunkios praeities, baimės, išdavystės temos vyrauja ir kituose kūriniuose (apsakymų rinkinys Basakojis vasaris / Barfüßiger Februar 1987, romanai Širdies žvėris / Herztier 1994, Šiandien būčiau geriau savęs nesutikus / Heute wär ich mir lieber nicht begegnet 1997, lietuvių kalba 2011, esė rinkiniai Spąstuose / In der Falle 1996, Karalius nusilenkia ir ima žudyti / Der König verneigt sich und tötet 2003). Didelio susidomėjimo sulaukė romanas Amo sūpuoklės (Atemschaukel 2009, lietuvių kalba 2010 22020), kuriame remiantis rumunų poeto Oskaro Pastioro (1927–2006) atsiminimais pasakojama apie jauno, į sovietinį lagerį deportuoto Rumunijos vokiečio išgyvenimus. Prozai būdinga vaizdinga poetinė kalba, gausu naujadarų, subtilių palyginimų, metaforų.
Dar išleido koliažo principu sukurtų siurrealistinių eilėraščių (rinkiniai Moteris gyvena plaukų kuokšte / Im Haarknoten wohnt eine Dame 2001, Išblyškę ponai su kavos puodeliais / Die blassen Herren mit den Mokkatassen 2005).
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (2009).
1
1304