Hippolyte Adolphe Taine
Taine Hippolyte Adolphe (Hipolitas Adolfas Tènas) 1828 04 21Vouziers (prie Reimso) 1893 03 05Paryžius, prancūzų filosofas, istorikas, menotyrininkas, literatūros kritikas, psichologas. Natūralizmo mene pagrindinis teoretikas. Kultūrinės istorinės mokyklos pradininkas. Prancūzijos mokslų akademijos narys (1878). Dr. (1853).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1851 baigė Paryžiaus aukštąją pedagogikos mokyklą. 1864–84 dėstė Dailės mokykloje Paryžiuje, 1871 – Oksfordo universitete; profesorius (1865).
Patirta įtaka
Pažiūroms daug įtakos turėjo A. Comte’o ir anglų pozityvizmas, G. W. F. Hegelio estetika.
Meno filosofija
Meną ir literatūrą siekė tirti mokslo metodais. Meną suvokė kaip organišką visuomenės dalį. Veikale Anglų literatūros istorija (Histoire de la littérature anglaise 4 t. 1863–64) ir kitur nurodė socialinius veiksnius, lemiančius istorinio laikotarpio literatūros ir meno savitumą: rasę (įgimti polinkiai ir kūno sandara), gyvenamąją aplinką (geografinė padėtis, politinė santvarka, papročiai), istorinį momentą (kultūros raidos etapas).
Psichologija
Veikale Apie intelektą (De l’intelligence 2 t. 1870) išdėstė savo psichologines pažiūras, pabrėžė eksperimento, patologinių atvejų tyrimo svarbą, fiziologijos įtaką psichologijai.
Istorijos samprata
Teigė, kad istoriją kuria ne išskirtinės asmenybės, bet paprasti individai; istorija netolydi, neturi pažangos, į priekį juda šuoliais. Parašė istorijos veikalą Šiuolaikinės Prancūzijos kilmė (Les Origines de la France contemporaine 6 t. 1876–93).
Įtaka
Turėjo įtakos prancūzų literatūrai – É. Zola, G. de Maupassant’ui, P. Bourget, skatino nacionalinių literatūrų plėtotę.
Kiti veikalai
Kiti svarbūs veikalai: Kelionė į Pirėnų vandenis (Voyage aux eaux des Pyrénées 1855), XIX amžiaus prancūzų filosofai (Les Philosophes français du XIXe siècle 1857), Kritikos ir istorijos esė (Essais de critique et d’histoire 1858), Meno filosofija (Philosophie de l’art 1881, lietuvių kalba 2 t. 1938–40).
2271