Hirohtas (Hirohito), sosto vardas (ir valdymo devizas) Shōwa (Šiovà, liet. Apšviestoji taika) 1901 04 29Tokijas 1989 01 07Tokijas, Japonijos imperatorius (1926–89). Jošihito sūnus, Akihito tėvas.
1908–12 mokėsi Gakušiūino mokykloje Japonijos aristokratų vaikams. 1912 tapo sosto įpėdiniu, buvo lavinamas specialiame institute (Togu-gogakumonšo). 1921 lankėsi Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Vatikane (pirmasis iš sosto įpėdinių). 1921–26, pablogėjus tėvo sveikatai, regentas, po tėvo mirties – imperatorius. Hirohitui valdant šalyje įsitvirtino militaristinis nacionalizmas, Japonija sudarė sąjungą su nacių Vokietija ir fašistine Italija, intensyviai plėtojo karo pramonę. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir per jį Hirohitas galimai dalyvavo priimant karinius sprendimus (jo įtaka vertinama įvairiai), bet Jungtinėms Amerikos Valstijoms okupavus šalį, kitaip nei daugelis kitų Japonijos valdančiųjų, nebuvo persekiojamas dėl karo nusikaltimų. Turėtą dieviškos kilmės asmens statusą prarado, pagal 1947 10 konstituciją imperatorius paskelbtas valstybės simboliu, atliekančiu reprezentacines pareigas.
Hirohitas
Ilgiausiai valdęs Japonijos imperatorius.