Ho Chi Minh (Ho Ši Mnas), tikr. Nguyen Tat Thanh (Ngueñ Tat Tãnas) 1890 05 19Kim Lien (Vidurio Vietnamas) 1969 09 03Hanojus, Vietnamo revoliucionierius, valstybės veikėjas.
Kaimo mokytojo sūnus. Studijavo Hue miesto licėjuje, jį baigęs dirbo mokytoju. 1911 išvyko iš Vietnamo, dirbo jūrininku prancūzų ir anglų laivuose, gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje. 1917 atvyko į Prancūziją, įstojo į socialistų, 1920 – į komunistų partiją. 1925–27 gyveno SSRS; veikė kaip Kominterno agentas Kinijoje. Grįžęs į Vietnamą organizavo komunistinį judėjimą, 1930 Honkonge su kitais įkūrė Indokinijos komunistų partiją. 1934–38 mokėsi Rytų tautų komunistiniame universitete Maskvoje, buvo Kominterno VII kongreso delegatas. Grįžęs iš SSRS Kinijoje dalyvavo kovose prieš Japonijos agresiją, 1941 įkūrė Revoliucinę kovos dėl Vietnamo nepriklausomybės lygą (Vietminas), tapo jos pirmininku ir pasivadino Ho Chi Minhu (Tas, kuris apšviečia). 1945 09 02 Hanojuje paskelbė Vietnamo Demokratinę Respubliką; vyriausybės, sudarytos beveik vien iš komunistų, pirmininkas (iki 1955). Nuo 1946 – Vietnamo Demokratinės Respublikos prezidentas.
Ho Chi Minh
1946 pasirašė sutartį su Prancūzija sutartį Vietnamo Demokratinės Respublikos statuso Prancūzijos Sandraugoje, bet Prancūzija pradėjo Indokinijos karą, užėmė miestus ir svarbiausius ūkio regionus. Ho Chi Minhas vadovavo pasipriešinimui, iki 1949 negaudamas paramos iš užsienio. Padėtis pasikeitė 1949 Kinijoje komunistams laimėjus pilietinį karą. 1951 Vietnamo komunistų partija pavadinta Vietnamo darbo žmonių partija, Ho Chi Minhas tapo jos pirmininku. Dėl nesėkmių kare Prancūzija 1954 pasitraukė iš Vietnamo, jo šiaurinė dalis liko valdoma komunistų valdžios, pietinė – antikomunistinės vyriausybės. Ten 6 dešimtmečio pabaigoje išsiplėtė Šiaurės Vietnamo remiamas partizaninis judėjimas; prasidėjo karinė Jungtinių Amerikos Valstijų intervencija (Vietnamo karas, 1965–73). Ho Chi Minho vadovaujama Vietnamo Demokratinė Respublika, remiama SSRS ir Kinijos Liaudies Respublikos, patyrė masinius Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos bombardavimus. Dviejų didžiųjų komunistinių valstybių ideologiniame konflikte Ho Chi Minhas laikėsi neutraliai, tapo kovos prieš tuometę Jungtinių Amerikos Valstijų politiką simboliu, įgijo populiarumo pasaulyje. Kitaip nei kiti valdančių Azijos komunistų (Mongolijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Šiaurės Korėjos) lyderiai‑diktatoriai, Ho Chi Minhas nevykdė represijų prieš galimus varžovus partijos vadovybėje.
Hanojuje pastatytas Ho Chi Minho mauzoliejus. 1976 didžiausias Pietų Vietnamo miestas Saigonas pavadintas Ho Chi Minhu.
2803