Igor Markevitch
Markevitch Igor (Igoris Markèvičius) 1912 07 27Kijevas 1983 03 07Antibes, italų dirigentas, kompozitorius. Rusų kilmės. Nuo 1925 studijavo Paryžiuje pas A. Cortot, N. J. Boulanger, P. Dukas, V. Rieti, 1934–36 Šveicarijoje pas H. Schercheną. 3 dešimtmečio pabaigoje–4 dešimtmetyje reiškėsi daugiausia kaip kompozitorius (kūrė novatoriška instrumentine technika), vėliau – kaip dirigentas (debiutavo 1930 su Concertgebouworkest). Vadovavo Stokholmo (1952–1955), Montréalio (1956–60), Lamoureux orkestrui Paryžiuje (1957–62), Ispanijos radijo ir televizijos (1965–72), Monte Carlo (1968–73) ir kitiems simfoniniams orkestrams. Nuo 1973 Šv. Cecilijos akademijos Romoje orkestro ir choro vadovas. Pagarsėjo kaip 20 a. kompozitorių (I. Stravinskio, S. Prokofjevo) kūrinių interpretuotojas. Dėstė Zalcburge (1948–56), Maskvoje (1963), Madride (1965–69) ir kitur.
Kūriniai
Sukūrė baletus Rebusas (Rébus 1931), Ikaro skrydis (L’Envol d’Icare 1932), simfonijetę ir koncertą fortepijonui (abu 1929), Concerto grosso (1930) ir kitų kūrinių orkestrui, vokalinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – oratorija Prarastasis rojus (Le Paradis perdu 1935).
1478