Pizzetti Ildebrando (Ildebrandas Picètis) 1880 09 20Parma 1968 02 13Roma, italų kompozitorius, muzikologas, pedagogas. Italijos akademijos narys (1939).
Išsilavinimas ir veikla
1901 baigė Parmos konservatoriją, vėliau dėstė joje; profesorius (1907). 1917–24 Florencijos muzikos instituto, 1924–36 Milano konservatorijos direktorius. 1936–58 dėstė Šv. Cecilijos akademijoje Romoje.
Kūriniai
Sukūrė apie 15 operų, tarp jų – Fedra (1915), Nepažįstamasis (Lo straniero 1925), Jorio duktė (La figlia di Iorio 1954), Žmogžudystė katedroje (L’assassinio nella cattedrale 1958), simfoniją (1940), Vasaros koncertą (Concerto dell’ estate 1928), koncertų fortepijonui (1930), violončelei (1934), smuikui (1944), arfai (1960), kūrinių chorui ir orkestrui, tarp jų – Messa di requiem (1922), De profundis (1937), Šlovės giesmė (Cantico di gloria 1948), Tuštybių tuštybė (Vanitas vanitatum 1958), Jeruzalės dukros (Filiae Jerusalem 1966), kamerinės muzikos kūrinių, solo ir choro dainų, dramos spektaklių ir kino filmų muzikos.
Scenos veikaluose naudojo antikos ir vidurinių amžių siužetus, stilizavo Renesanso muzikos formas.
Veikalai
Parašė veikalus V. Bellini muzika (La musica di V. Bellini 1914), Šiuolaikiniai kompozitoriai (Musicisti contemporanei 1914), Kritikos intermezzo (Intermezzi critici 1921), N. Paganini (1940), Muzika ir drama (Musica e dramma 1945).
2271