„Iliada“ (Illias), senovės graikų herojinis epas. Vienas žymiausių pasaulinės literatūros kūrinių. Iliada sukurta 8 a. prieš Kristų, priskiriama Homerui. Parašyta hegzametru, turi apie 15 700 eilučių, sudaro 24 giesmės. Sukurta Trojos karo (13 a. prieš Kristų; kitas Trojos vardas – Ilionas, iš čia pavadinimas) motyvais.
Vaizduojamas dešimtųjų karo metų vienas epizodų – apsupusių Troją achajų vaidas. Pagrindinis motyvas – Achilo pyktis. Achajų kariuomenės vyriausiasis vadas Agamemnonas atėmė iš Achilo belaisvę. Šis įsižeidęs atsisakė kovoti. Žuvus geriausiam draugui Patroklui Achilas grįžo į kovą ir užmušė trojėnų kariuomenės vyriausiąjį vadą Hektorą. 49 dienas trukęs epizodas atskleidžia Trojos karo panoramą: konflikto priežastis (deivių ginčą dėl gražiausiajai skirto obuolio ir Pario sprendimą), Helenės pagrobimą, kariaunos rinkimąsi, numanomą Trojos pražūtį. Vaizduojant užkariautojų žiaurumą, tėvynės gynėjų ryžtą, kario garbę, drąsą, baimę, pasiaukojimą, išdavystę, kruvinus mūšius, laidotuvių raudas išryškinami karo, kaip tam tikro amžino reiškinio, bruožai. Iliadoje nevaizduojamas taikus gyvenimas, yra tik su gamta, artojų, piemenų, medžiotojų buitimi susijusių palyginimų. Jie sieja karą ir taikų gyvenimą, taip parodomas žmogaus būties vientisumas. Iliada vadinama herojiniu epu, nes joje vaizduojami galingi veikėjai, didingas dievų gyvenimas, būdinga dinamiškas veiksmas, hiperbolizavimas, sudurtiniai epitetai ir kita. Iliados istorinius ir geografinius faktus patvirtino H. Schliemanno archeologiniai tyrinėjimai.
Iliada. Miniatiūra su Trojos karo vaizdais (graikų rankraštinė knyga, 4–5 a., Biblioteca Ambrosiana Milane)
Lietuvių kalba Iliada išleista 1930 (apie 15 giesmių išvertė J. Ralys, kitas išvertė ir tekstą spaudai parengė S. Kymantaitė-Čiurlionienė, J. Talmantas, P. Žadeikis), 1962 (1930 leidimas, suredaguotas A. Dambrausko), 1981 32015 (vertėjas A. Dambrauskas).
273