Frank Ilja (Илья Франк, Ilja Fránkas) 1908 10 23Sankt Peterburgas 1990 06 23Maskva, rusų fizikas. Žydų kilmės.
Išsilavinimas ir veikla
1930 baigė Maskvos universitetą. 1930–34 dirbo Leningrado valstybiniame optikos, 1934–70 SSRS mokslų akademijos Fizikos institute. Nuo 1957 Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Dubnoje Neutronų fizikos laboratorijos direktorius, nuo 1971 ir SSRS mokslų akademijos Branduolinių tyrimų instituto laboratorijos vedėjas; nuo 1940 dar ir Maskvos universiteto profesorius. SSRS mokslų akademijos narys (1968).
Ilja Frank
Mokslinė veikla
Tyrimų sritys – optika, neutronų ir branduolio fizika. 1937 su I. Tammu sukūrė Čerenkovo spinduliuotės teoriją. Ištyrė gama kvantų virtimą elektrono ir pozitrono poromis, tyrė neutronų daugėjimo reiškinį urano ir grafito sistemose (tai padėjo paaiškinti neutronų pernašą branduoliniuose reaktoriuose). Sukūrė naują neutronų spektrometrijos metodą (pagal jų lėtėjimą švine). Kūrė impulsinius greitųjų neutronų reaktorius.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1958, su P. Čerenkovu ir I. Tammu). SSRS valstybinė premija (1971).