Ilmari Kianto

Kianto Ilmari (Ilmaris Kantas), tikr. Calamnius, slap. Antero Avomieli 1874 05 07Pulkkila (Suomijos šiaurė) 1970 04 27Helsinkis, suomių rašytojas. Gimė pastoriaus šeimoje. 1900 baigė Helsinkio universitetą, 1901–03 Maskvoje studijavo rusų literatūrą. Literatūrinės veiklos pradžioje išleido poezijos rinkinius Irkluotojo dainos (Soutajan lauluja 1897), Tylos akimirkomis (Hiljaisina hetkinä 1898), Margarėta (Margareeta), Dainos ir poemos (Lauluja ja runoelmia), Tėviškės poemos (Isänmaallisia runoelmia, visi 1900). Parašė romanus Nirvana (1907), Šventoji klaida (Pyhä viha 1908), Šventoji meilė (Pyhä rakkaus 1910). Reikšmingiausi romanai yra Raudonoji linija (Punainen viiva 1909) ir Josepis nuo Riūsiu kranto (Ryysyrannan Jooseppi 1924). Pirmajame vaizduojamas nuošalaus kaimo žmonių požiūris į 1907 parlamento rinkimus bei socialistinių idėjų skverbimasis į vargšų sąmonę. Antrajame – realistiškai pavaizduotas kaimo žmonių skurdas ir jo priežastys. Išleido autobiografinių knygų Nuo Kianto krantų per Kaspiją (Kiannon rannoilta Kaspian poikki 1903), Amžinas gimtųjų krantų ošimas (Kotoisten rantojen ikuinen kohina 1916), Senoji klebonija (Vanha pappila 1922), Jaunas poezijos meistras (Nuori runoilijamaisteri 1930).

1012